Peržiūrėti šaltinį Džuangai

{{etninės grupės|
|grupė=Džuangai
|gyvskaičius= 18 milijonų
|paveikslėlis= Zhuang women in Chongzuo.jpg
|užrašas= Džuangų moterys Čongdžuo
|popvieta= {{flag|CHN}}:<br /> &nbsp;&nbsp;16 178 811<br />{{flag|Vietnamas}}
|religija=tradicinė tikyba, [[budizmas]], [[daoizmas]], [[krikščionybė]], [[islamas]]|kalba= [[džuangų kalba|džuangų]] ir [[kinų kalba]]
|gim= [[bujėjai]], [[tajai]] ir [[nungai]]
}}

'''Džuangai''' ({{za|Bouчcueŋь/Bouxcuengh}}, {{zh|壮族|Zhuàng Zú}}) – antra pagal dydį etninė grupė [[Kinija|Kinijoje]]. Beveik 90 % džuangų gyvena [[Guangsi|Guangsi-Džuangų autonominiame regione]], pietinėje Kinijos dalyje. Kiti gyvena [[Junanas|Junano]], [[Guangdongas|Guandongo]], [[Guidžou]] ir [[Hunanas|Hunano]] regionuose.

== Istorija ==
[[Vaizdas:Wendi xingxi 2.JPG|thumb|Auksinis antspaudas]]

Archeologiniai kasinėjimai rodo, jog džuangų protėviai Hongšui ežero pakrantėse apsigyveno jau neolito laikotarpiu.<ref>Dženg Chaosiong: Džuangai civilizacija istorija, 2005 m. 1-23 psl. ISBN 9787219052860</ref> Tuo metu jų pagrindiniai verslai buvo žemdirbystė, gyvulininkystė, medžioklė ir žvejyba, o pagrindiniai įrankiai pagaminti iš akmens. Maždaug prieš 3000 metų pradėjo naudoti bronzą ir kitus metalus.<ref>[[Huang Sianfan]]: Džuangai bendra istorija, 1988 m. 3-17 psl. ISBN 7536304226</ref>

Pavadinimą „džuangai“ sugalvojo džuangų protėviai. Oficialiai šis pavadinimas paminėtas [[Song dinastija|Songų dinastijos]] laikais, maždaug prieš 1000 metų. Be šio pavadinimo džuangai save vadina dar dešimčia vardų.

Džuangų istorija nebuvo fiksuota iki 221 m. pr. m. e., kai [[Kinija|Kiniją]] pradėjo valdyti [[Džou dinastija]].

[[Čin dinastija|Činų dinastijos]] laikotarpiu [[haniai]] nukariavo rytinę [[Guangsi]] teritorijos dalį, tai įvyko 214 m. pr. m. e. Činų dinastijai suirus, aplink [[Guangdžou|Kantoną]] buvo sukurta nepriklausoma valstybė, žinoma [[Nan Juė]] (南越) pavadinimu, dar vadinama Pietine Jue arba [[Vietnamas|Vietnamu]]. Džuangai šią valstybę rėmė iki jos žlugimo 111 m. pr. m. e.

[[Hanų dinastija]] džuangų kultūrą laikė nenašia ir neproduktyvia. Todėl jie menkino džuangų vietinį autoritetą ir didino savąjį.
42 m. po vykusių sukilimų generolas [[Ma Juanas]] modernizavo vietinę džuangų valdžios sistemą.

[[Jao (tauta)|Jao]] imigrantų iš [[Hunanas|Hunano]] antplūdis Guangsi regioną pavertė nestabiliu. Kadangi jao nenorėjo asimiliuotis ir priešinosi ten egzistavusioms Hanų dinastijos taisyklėms, džuangai patyrė daug įvairių represijų.
 
[[1052]] m. džuangų lyderis [[Nong Žigao]] vadovavo sukilimui ir įkūrė pietvakariuose įkūrė nepriklausomą džuangų karalystę. Tačiau labai greitai sukilimas buvo numalšintas, ir Songų dinastijos priespauda tapo dar brutualesnė.

Songų dinastiją pakeitusi [[Juanų dinastija]] ilgai svarstė, ką toliau daryti su džuangų gyvenama teritorija. Buvo nuspręsta Guangsi regioną paversti pilnaverte Kinijos provincija, tačiau džuangai ir toliau nepripažino Kinijos valdžios.

Džuangai kentė ne tik nuo centrinės Kinijos valdžios, taip pat vyko nesutarimai su jao tautos atstovais. [[Ming dinastija|Mingų dinastijos]] valdymo periodu džuangams buvo suteikta teisė ir duota armija atakuoti jao teritoriją. Kai Jao buvo sutriuškinti Mingų dinastijos duota armija buvo nukreipta prieš pačius džuangus, buvo išžudyti džuangų vadai. Džuangų bendruomenė ir toliau liko pavergta.

[[Čing dinastija|Čingų dinastijos]] viešpatavimui pasibaigus, džuangai pradėjo siekti Guangsi regiono autonomijos. Vyko nuožmi kova, [[1929]] m. [[Čiang Kai-ši]] nuslopino vykstančius sukilimus. Tačiau jam nepavyko visiškai kontroliuoti šio regiono. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu Guangsi buvo pagrindinis [[Japonija|Japonijos]] taikinys, kai jie [[1939]] m. įsiveržė į pakrantę. Tačiau jie buvo priversti atsitraukti.

== Kalba ==
{{pagr|Džuangų kalba}}

Džuangai kalba [[džuangų kalba]], kurios rašmenys buvo džuangų [[logograma|logogramos]], sukurtos [[kinų raštas|kinų rašto]] pagrindu ir paplito Guangsi regione. Senovės džuangų logogramos paplito [[Song dinastija|Songų dinastijos]] laikais, tačiau taip ir netapo populiariomis, todėl kinų raštas buvo naudojamas iki [[1955]] metų, o [[1957]] metais buvo sukurta nauja rašto sistema, paremta [[lotyniška abėcėlė|lotyniška abėcėle]].

Džuangų kalba priklauso [[tajų kalbos|tajų kalbų grupei]]. Dauguma kalbančiųjų šia kalba gyvena [[Guangsi|Guangsi džuangų autonominiame regione]]. Džuangų kalba yra oficiali šio regiono kalba.

== Kultūra ==
Džuangų kultūra pasižymi 2000 metų senumo freskomis, kurios rastos penkiasdešimtyje vietų, ant upių skardžių. Geriausiai žinoma Huašano freska, kurios plotis siekia 40 m, o ilgis – 100 m. Joje yra 1300 figūros, vaizduojančios džuangų protėvius.

Pietinės ir pietvakarinės [[Kinijos tautos|Kinijos etninių grupių]] pagrindinis reliktas yra [[bronza|bronzinis]] [[būgnas]]. Vieninteliame Guangsi regione buvo rasta daugiau nei 500 tokių būgnų, kurie skyrėsi savo dydžiu ir dizainu. Didžiausio iš jų diametras siekia 1 m, o sunkiausias sveria 0,5 t. Būgnų viršus ir apačia dekoruoti ornamentais, kurie atspindi džuangų tikėjimą. Aiškinimai dėl kokių priežasčių buvo naudojami šie instrumentai skiriasi. Vieni teigia, kad būgnai buvo naudojami karinei muzikai, kiti mano, kad tai [[folkloras|folklorinis]] instrumentas, dar egzistuoja nuomonė, jog būgnai buvo naudojami religiniams ritualams arba simbolizavo galią ir turtą.

Džuangai taip pat garsūs savo brokatiniais audiniais, kurie pasižymi kruopščiu rankų darbu. Jie buvo pradėti gaminti [[Tang dinastija|Tangų dinastijos]] laikotarpiu. Brokatiniai audiniai vertinami dėl savo spalvos, blizgesio, ilgaamžiškumo ir plataus pritaikomumo.

Ne mažiau garsios ir džuangų dainos. Improvizuotos melodijos ir dainų žodžiai, pilni metaforų, suteikia išskirtinumo džuangų muzikai. Senovėje kiekviena džuangų bendruomenė rengė dainų šventes. Džuangų šokiai pasižymi tvirtais ir mikliais judesiais, linksmais ir humoristiniais gestais bei gyvenimiškomis emocijomis.

Džuangų [[folkloras|folklorinę]] [[literatūra|literatūrą]], [[muzika|muziką]], šokius ir kitas meno rūšis apjungia džuangų [[opera]], kurios pradžia siejama su Tangų dinastija ir religiniais ritualais.

=== Religija ===
Jau nuo senovės laikų džuangų tarpe nebuvo vienos dominuojančios religijos, įvairios religijos susimaišiusios su senovės džuangų tikėjimų bruožais turi savitų bruožų. Išlikęs senasis tikėjimas, paremtas protėvių, totemų, dvasių garbinimu. Jame svarbus žemės, saulės, vandens, aukštų kalnų, išskirtinių medžių šventumas. Daug kur džuangų tikyba persiliejusi su [[budizmas|budizmu]], [[daoizmas|daoizmu]], [[krikščionybė|krikščionybe]] ir [[islamas|islamu]].

=== Mityba ===
Pagrindiniai džuangų mitybos produktai yra tropiniai ir subtropiniai kultūriniai augalai, tokie kaip [[javai]] ir [[ryžiai]], pastarieji valgomi lipnūs. Valgoma visų rūšių mėsa, įskaitant [[jautiena|jautieną]], [[aviena|avieną]], [[vištiena|vištieną]] ir [[kiauliena|kiaulieną]]. Plačiai vartojamos įvairios daržovės, labiausiai džuangų mėgstamos virtos ir sūdytos.

Džuangai pasižymi labai dideliu svetingumu, jiems svečias – tai didžiulė garbė. Svečiams ši [[Kinijos tautos|Kinijos tauta]] demonstruoja unikalų [[vynas|vyno]] gėrimo būdą. Šis gėrimas geriamas šaukšteliu iš kiekvienos taurės.

Valgyti džuangai nepradeda tol, kol maisto neparagauja vyriausieji, taip demonstruojama pagarba senoliams.

=== Tradiciniai rūbai ===
[[Vaizdas:Ethnic Zhuang Costumes Guangnan Yunnan China.jpg|thumb|left|Tradicinė apranga]]
Dabartiniai džuangų vilkimi drabužiai panašūs į [[haniai|hanių]] dėvimus. Tradiciniai rūbai nėra išnykę ir vilkimi ypatingomis progomis. Džuangų vilkimi rūbai skiriasi priklausomai nuo jų gyvenamo regiono. Moterys, gyvenančios šiaurės vakarinėje [[Guangsi]] dalyje, dėvi išsiuvinėtus su apykaklėmis švarkus kartu su palaidomis kelnėmis arba klostuotais sijonais ir apsijuosia išsiuvinėtais diržais. Džuangų moterys iš pietvakarinės Guangsi dalies renkasi juodus susagstomus švarkus su apykaklėmis, apsmukusias juodas kelnes ir juodas keturkampes skareles. Daugelis iš jų dekoruoja savo drabužius sidabriniais ornamentais.
[[Junanis|Junanio]] regione gyvenančios džuangu moterys vilki švarkus su daugybe sagų. Švarkų kraštai užlenkiami taip, kad būtų suformuota [[lotosiniai|lotoso]] lapo forma ir išsiuvinėjami spalvingais gėlių motyvais.
Vyrai galvas apsigaubia [[žalia|žaliomis]] arba [[mėlyna|mėlynomis]] audiniais.

=== Tradicinė architektūra ===
[[Vaizdas:Zhuangzu shanzhan.jpg|thumb|Džuangų kaimas [[Guangsi]]]]

Dauguma džuangų gyvena vieno aukšto nameliuose taip pat kaip ir [[haniai]]. Tačiau kiti yra išlaikę tradicinio būsto ypatumus ir gyvena dviejų aukštų namuose, kurių antrasis aukštas yra gyvenamosios patalpos, o antrasis – arklidės, tvartas arba sandėlis. Džuangai mano, kad senasis statybos stilius labiau tinka kalnuotai vietovei ir drėgnam klimatui.

== Dabartinė situacija ==
Beveik 90 % džuangų gyvena [[Guangsi|Guangsi-Džuangų autonominiame regione]], kiti išsisklaidę ir gyvena su kitomis [[etninė grupė|etninėmis grupėmis]] tokiomis kaip [[haniai]], [[jao]], [[miao]], [[dongai]], [[mulao]], [[maonanai]], [[šujai]].

Susikūrus [[Kinijos Liaudies Respublika]]i, prasidėjo žemės reforma. [[1952]] m. buvo realizuota džuangų autonomija Guangsi-Džuangų autonominiame regione. Nors šis regione vyrauja [[žemės ūkis]], tačiau jame ilgą laiką vyravo badas. Nuo [[1983]] m. [[žemės ūkis|žemės ūkio]] lygis pakilo, buvo modernizuota technika, švietimo sistema, patobulinta medicinos sistema.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://www.china.org.cn/e-groups/shaoshu/shao-2-zhuang.htm Džuangų mažuma]
* [http://www.travelchinaguide.com/intro/nationality/56list.htm Kinijos tautinės grupės]
* [http://english.peopledaily.com.cn/data/minorities/Zhuang.html Džuangų mažuma]

{{Kinijos tautos}}

[[Kategorija:Kinijos tautos]]
[[Kategorija:Tajai-kadajai]]