Neobarokas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Neobarokas – istorizmo stilius architektūroje, formaliai priskiriamas prie baroko. Išorinėse pastatų sienose naudojamas baroko stilius, paplito XIX a. pabaigoje (nuo 1880 m.).
Dažniausiai neobaroko stilius buvo naudojamas viešuose pastatuose, konkrečiai – teatruose, kur italų ir prancūzų barokas vystėsi kartu su opera ir dramaturgija. Taip pat buvo statomi ir neobaroko stiliaus gyvenamieji pastatai, lygiagrečiai su neorenesansiniais. Neobarokas kartais pasirodydavo ir sakralinėje architektūroje. Galiausiai neobarokas susijungė su secesine architektūra. Retkarčiais buvo sutinkamas net iki XX a. antro dešimtmečio. Šio stilio pastatų pastatoma ir dabar.
Austrijoje neobarokas buvo siejamas su patriotizmu, valstybės klestėjimu ir galia XVIII a. pradžioje.
Neobaroko stiliaus bažnyčios Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Aukštelkės Šv. Antano Paduviečio bažnyčia
- Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
- Lazdijų Šv. Onos bažnyčia
- Molėtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia
- Punios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia
- Skriaudžių Šv. Lauryno bažnyčia
- Vabalninko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
- Vaidotų Šv. apaštalo Pauliaus Atsivertimo bažnyčia
- Vievio Šv. Onos bažnyčia
- Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčia
- Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
- Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažoji bazilika
