Mianmaro ekonomika

Statistiniai duomenys
Mianmaro ekonomika

Valiuta	Kijatas
Fiskaliniai metai	balandžio 1 - kovo 31
Prekybos partneriai	ASEAN
BVP	82,72 mlrd. $
BVP augimas	5,5 % (2011)
BVP gyventojui	1300 $
BVP pagal ūkio sektorius	žemės ūkis: 43 %, pramonė: 20,5 %, paslaugos: 36,6 %
Infliacija	8,9 %
Darbo jėga	32,53 mln.
Darbo jėgos pasiskirstymas pagal ūkio sektorius	žemės ūkis: 70 %, pramonė: 7 %, paslaugos: 23 %
Bedarbystė	5,5 %
Pagrindiniai pramonės sektoriai	žemės ūkis, mediena, varis, alavas, volframas, geležis, cementas, trąšos, nafta, gamtinės dujos, brangakmeniai
Užsienio prekyba
Eksporto pajamos	9,54 mlrd. $
Eksporto prekės	gamtinės dujos, mediena, pupelės, žuvis, ryžiai
Pagrindiniai eksporto partneriai	Tailandas 38,3 %, Indija 20,8 %, Kinija 12,9 %
Importo pajamos	5,49 mlrd. $
Importo prekės	kuras, plastikai, trąšos, mašinos, transporto priemonės
Pagrindiniai importo partneriai	Kinija 38,9 %, Tailandas 23,2 %, Singapūras 12,9 %
Valstybės išlaidos
Valstybės įsiskolinimas	11 mlrd. $
Tiesioginės įplaukos	2 mlrd. $
Tiesioginės išlaidos	4,27 mlrd. $
Infolentelė: žiūrėti • aptarti • redaguoti

Mianmaras yra viena iš vargingiausių pasaulio šalių ir kenčia nuo stagnacijos, netinkamo valdymo ir izoliacijos, besitęsiančių dešimtmečiais. Mianmaro BVP auga po 2,9 % per metus – lėčiausias ekonomikos augimas Didžiojo Mekongo regione.

Valdant britų administracijai, tuometinė Birma buvo viena turtingiausių Pietryčių Azijos šalių. Vienu metu ji buvo didžiausia pasaulio ryžių eksportuotoja. Britų administravimo metu Birma tiekė naftą per Birmos naftos kompaniją. Birma taip pat turėjo gausius gamtinius ir darbo išteklius, pagamindavo 75 % pasaulio tikmedžio medienos ir pasižymėjo itin raštingais gyventojais. Buvo manoma, kad šalis eina spartaus vystymosi keliu.

1948 metais susiformavus parlamentinei valdžiai premjeras U Nu pabandė Birmoje sukurti gerovės valstybę. Jo administracija priėmė dvejų metų ekonomikos vystymo planą, kuris nepavyko.^[1]

1948 metais tuometinei Birmai atgavus nepriklausomybę buvo manoma, kad ji taps pirmuoju Azijos tigru regione, tačiau 1962 metais karinei diktatūrai paėmus valdžią, Birma tapo izoliuota ir skurstančia šalimi.

Po 1962 metų karinio perversmo karinė valdžia ėmėsi įgyvendinti ekonomikos planą, pavadintą Birmos keliu į socializmą, pagal kurį karinis režimas nacionalizavo visą pramonę, išskyrus žemės ūkį. 1989 metais Mianmaro valdžia pradėjo ekonominės kontrolės decentralizaciją. Nuo to laiko kai kurie ekonomikos sektoriai buvo liberalizuoti.^[2] Valdžia smarkiai reguliuoja pelningas verslo sritis, pvz., brangakmenių gavybą, naftos ir miškininkystės verslą. Šie sektoriai paskutiniu metu buvo eksploatuojami užsienio korporacijų, kurios palaikė partnerystę su Mianmaro valdžia, už tai gaudamos galimybę naudotis natūraliais Mianmaro ištekliais.

Dabartinė Mianmaro ekonomika yra mišri. Privatus sektorius dominuoja žemės ūkyje, lengvojoje pramonėje ir transporto srityje, o karinė valdžia kontroliuoja energetiką, sunkiąją pramonę ir prekybą ryžiais.

Mianmaras 1987 metais buvo pripažintas mažiausiai išsivysčiusia šalimi.^[3] Dažnai Mianmaro karinės pajėgos yra privačių įmonių bendrasavininkas arba netiesioginis savininkas. Paskutiniais metais Kinija ir Indija pabandė sustiprinti ryšius su Mianmaro valdžia, siekdamos ekonominės naudos. Daugelis šalių, įskaitant JAV, Kanadą ir Europos Sąjungą, taiko Mianmarui prekybos ir investavimo sankcijas. Daugiausia užsienio investicijų atkeliauja iš Kinijos, Singapūro, Pietų Korėjos, Indijos ir Tailando.^[4]

Per vienuolika metų, nuo 1989 m. iki 1999 m., Mianmaro karinė valdžia bandė atgaivinti ekonomiką po trijų dešimtmečių griežto centralizuoto planavimo, tačiau paskutiniu metu režimas nutraukė šias pastangas. Nepaisant to, privatus sektorius auga, nors ir lėtai.^{[reikalingas šaltinis]}

Žemės ūkis

Tūkstančiai tonų (2010 m. duomenys)
1	Ryžiai	33204
2	Cukranendrės	9715
3	Kitos daržovės	3719
4	Pupelės	3029
5	Kiti vaisiai	1350
6	Kukurūzai	1249
7	Karvės pienas	1138
8	Svogūnai	1137
9	Žemės riešutai	1135
10	Vištiena	825

Išnašos

↑ Watkins, Thayer. „Political and Economic History of Myanmar (Birma) Economics“. San José State University. Suarchyvuotas originalas 2006-05-26. Nuoroda tikrinta 2006-07-08.
↑ Stephen Codrington (2005). Planet geography. Solid Star Press. pp. 559. ISBN 0-9579819-3-7.
↑ „List of Least Developed Countries“. UN-OHRLLS. 2005.
↑ Fullbrook, David (2004-11-04). „So long US, hello China, India“. Asia Times. Suarchyvuotas originalas 2008-07-06. Nuoroda tikrinta 2006-07-14.

v • a • r

Azijos šalių ekonomika

[1] Watkins, Thayer. „Political and Economic History of Myanmar (Birma) Economics“. San José State University. Suarchyvuotas originalas 2006-05-26. Nuoroda tikrinta 2006-07-08.

[2] Stephen Codrington (2005). Planet geography. Solid Star Press. pp. 559. ISBN 0-9579819-3-7.

[3] „List of Least Developed Countries“. UN-OHRLLS. 2005.

[4] Fullbrook, David (2004-11-04). „So long US, hello China, India“. Asia Times. Suarchyvuotas originalas 2008-07-06. Nuoroda tikrinta 2006-07-14.

[1]

[2]

[3]

[4]