Balsadėžė

Balsadėžės Ukrainos prezidento rinkimuose 2019 m.

Balsadėžė, arba balsavimo dėžė, urna – konteineris su kiauryme jo viršuje balsavimo biuleteniams įmesti ir saugoti. Dažniausiai tai keturkampė dėžė, kuri gali būti pagaminta iš įvairių medžiagų. Prieš pradedant balsavimą, rinkimų komisijos nariai užantspauduoja konteinerį, kuris slapto balsavimo procese užpildomas rinkėjų biuleteniais. Atidaromas tik pasibaigus balsavimui, norint suskaičiuoti įmestus biuletenius.

Kai kuriose šalyse, siekiant išvengti balsavimo procedūros pažeidimų, pavyzdžiui, neteisėto papildomų biuletenių įmetimo, įstatymu nustatyta, kad balsavimo dėžės turi būti skaidrios, permatomos. Taip stebėtojai gali matyti balsavimo procesą ir prieigą prie balsavimo dėžių, be to, gali būti pasitelkiamos vaizdo stebėjimo sistemos.

Istorija

Romos respublikoje iš pradžių kiekvienas rinkėjas pareikšdavo savo pasirinkimą žodžiu pareigūnui, kuris jo balsą užrašydavo oficialioje lentelėje. Tačiau vėliau Respublikoje buvo įvestas slaptas balsavimas, ir rinkėjai savo balsus pradėjo registruoti stiliumi ant vaškuotų buksmedžio lentelių, kurias įmesdavo į balsavimo urną.

Pirmą kartą Anglijoje, Pontefrakte (Vakarų Jorkšyras) balsavimas su popierinių biuletenių metimu į balsadėžę užfiksuotas 1872 m. rugpjūčio 15 d. pagal sąlygas, numatytas neseniai tais pačiais metais priimtame Balsavimo akte. Pontefrakto muziejuje saugoma išlikusi originali balsavimo dėžė su vaškiniu antspaudu.

Lietuvoje

Pagal naujus reikalavimus, nuo 2019 m. įprasto skaidraus permatomo balto plastiko balsadėžės rinkimuose tapo nepermatomos, nors dar ne taip seniai buvo reikalavimas, kad urnos būtų skaidrios. Dėl sulaukiamų skundų ir iš rinkėjų, ir iš politinių partijų, kad neva kai kuriuose biuleteniuose matyti, už ką rinkėjas balsavo, Vyriausioji rinkimų komisija atsižvelgė į šias pastabas. Balsadėžė turi būti tokia, kad nebūtų matomas jos turinys. Jei turima balsadėžė yra skaidri, ji turi būti apklijuota matine plėvele.