Pereiti prie turinio

Butrintas

Koordinatės: 39°44′45″ š. pl. 20°01′13″ r. ilg. / 39.74583°š. pl. 20.02028°r. ilg. / 39.74583; 20.02028
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Butrintas
Βουθρωτόν

Amfiteatras
Butrintas
Butrintas
Koordinatės 39°44′45″ š. pl. 20°01′13″ r. ilg. / 39.74583°š. pl. 20.02028°r. ilg. / 39.74583; 20.02028
Vieta Vliorės apskritis, Albanija
Regionas Epyras
Istorija
Pastatytas X-VIII a. pr. m. e.
Sugriautas 551 m.
Laikotarpis antika
Tauta graikai, romėnai
Informacija
Tirtas nuo 1928 m.
Vikiteka VikitekaVikiteka
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 570

Butrintas (alb. Butrint, sen. gr. Βουθρωτόν, lot. Buthrōtum) – antikinio miesto liekanos Albanijos pietuose, 14 km į pietus nuo Sarandės, Jonijos jūros pakrantėje.

Miestas buvo įkurtas istorinėje Epyro srityje X-VIII a. pr. m. e. graikų kolonistų chaonų. Pasak Vergilijaus, Butrintą įkūręs Trojos karaliaus Priamo sūnus Helenas. Miestas buvo svarbus prekybinis centras, IV a. pr. m. e. buvo agora, Asklepijo šventykla. Apie 380 m. pr. m. e. miestas aptvertas gynybine siena. 228 m. pr. m. e. Butrintas tapo romėnų valda, prijungtas prie Makedonijos provincijos. 31 m. pr. m. e. miestas tapo Romos karo veteranų kolonija. III a. miestą apgriovė žemės drebėjimas. VI a. tapo vyskupystės centru. Butrintas sugriautas 551 m. ostgotų. Vėliau čia buvo bizantiečių, po to – venecijiečių karinis postas.

Išliko V-IV a. pr. m. e. akropolio kolonų ir jį supusios 5-6 m aukščio sienos fragmentų, žemutinėje miesto dalyje – Asklepijo šventykla su jo statula, III a. amfiteatras, kitų pastatų liekanų. 19281935 m. Butrintą tyrė italų archeologų ekspedicija, vadovaujama Luigi Maria Ugolini[1]. 1992 m. Butrintas su jį supančiu archeologiniu parku paskelbtas UNESCO pasaulio paveldo objektu.

  1. Butrintas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003