Butrintas
Butrintas Βουθρωτόν | |
---|---|
Amfiteatras | |
Koordinatės | 39°44′45″ š. pl. 20°01′13″ r. ilg. / 39.74583°š. pl. 20.02028°r. ilg. |
Vieta | Vliorės apskritis, Albanija |
Regionas | Epyras |
Istorija | |
Pastatytas | X-VIII a. pr. m. e. |
Sugriautas | 551 m. |
Laikotarpis | antika |
Tauta | graikai, romėnai |
Informacija | |
Tirtas | nuo 1928 m. |
Vikiteka | VikitekaVikiteka |
UNESCO | (angl.) (pranc.): 570 |
Butrintas (alb. Butrint, sen. gr. Βουθρωτόν, lot. Buthrōtum) – antikinio miesto liekanos Albanijos pietuose, 14 km į pietus nuo Sarandės, Jonijos jūros pakrantėje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestas buvo įkurtas istorinėje Epyro srityje X-VIII a. pr. m. e. graikų kolonistų chaonų. Pasak Vergilijaus, Butrintą įkūręs Trojos karaliaus Priamo sūnus Helenas. Miestas buvo svarbus prekybinis centras, IV a. pr. m. e. buvo agora, Asklepijo šventykla. Apie 380 m. pr. m. e. miestas aptvertas gynybine siena. 228 m. pr. m. e. Butrintas tapo romėnų valda, prijungtas prie Makedonijos provincijos. 31 m. pr. m. e. miestas tapo Romos karo veteranų kolonija. III a. miestą apgriovė žemės drebėjimas. VI a. tapo vyskupystės centru. Butrintas sugriautas 551 m. ostgotų. Vėliau čia buvo bizantiečių, po to – venecijiečių karinis postas.
Paveldas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išliko V-IV a. pr. m. e. akropolio kolonų ir jį supusios 5-6 m aukščio sienos fragmentų, žemutinėje miesto dalyje – Asklepijo šventykla su jo statula, III a. amfiteatras, kitų pastatų liekanų. 1928–1935 m. Butrintą tyrė italų archeologų ekspedicija, vadovaujama Luigi Maria Ugolini[1]. 1992 m. Butrintas su jį supančiu archeologiniu parku paskelbtas UNESCO pasaulio paveldo objektu.
-
Asklepijo šventykla
-
Bazilikos liekanos
-
Venecijiečių bokštas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Butrintas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
|