Dniestro Bilhorodas
Dniestro Bilhorodas ukr. Білгород-Дністровський | |
---|---|
Akermano tvirtovė | |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Ukraina |
Sritis | Odesos sritis |
Rajonas | Dniestro Bilhorodo rajonas |
Įkūrimo data | 1816 m. |
Gyventojų | 50 296 |
Plotas | 31 km² |
Tankumas | 1 622 žm./km² |
Altitudė | 28 m |
Vikiteka | Dniestro Bilhorodas |
Dniestro Bilhorodas (ukr. Білгород-Дністровський) – miestas pietų Ukrainoje, Odesos srityje, 46 km į pietvakarius nuo Odesos, Dniestro limano pakrantėje, 18 km nuo Juodosios jūros. Rajono centras. Yra jūrinis uostas, geležinkelio stotis prie Odesos–Izmailo linijos, plentas į Odesą. Maisto (žuvies konservų, mėsos, vyno), baldų gamybos pramonė. Veikia krašto muziejus[1]. Miesto įžymybė – didžiausias Ukrainoje Akermano fortas (XIII-XV a., plotas 9 ha). Yra senovės graikų miesto Tyro liekanos.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apie VI a. pr. m. e. graikų kolonistai iš Mileto Tyro (Dniestro) upės žiotyse įkūrė Tyro (sen. gr. Τύρας) miestą. Čia apsigyveno tyragetų (Tyragetae) gentys (Tyro getai). Apie 50 m. pr. m. e. getai miestą sunaikino. Vėliau čia įsikūrė romėnai, miestą nusiaubė gotai, paskui miestas tapo pavaldus Bizantijai (vadintas Maurokastru (Μαυρόκαστρον)). Čia savo tvirtovę pastatė genujiečiai ir ją vadino Montecastro. 1359 m. miestas tapo pavaldžiu Moldovos kunigaikštystei, vadintas Četatia Alba (rumun. Cetatea-Albă). 1503 m. miestą užėmė ir iki 1918 m. valdė turkai (tada vadintas Akermanu (turk. Akkerman[2]). Osmanams tai buvo strateginė tvirtovė kovose su ATR, o vėliau Rusija. 1770, 1774 ir 1806 m. rusai miestą buvo užėmę, bet turkai jį atkovodavo atgal. 1918 m. su visa Besarabija Akermanas atiteko Rumunijai, bet 1944 m. jį okupavo Raudonoji armija. Dniestro Bilhorodas tapo Ukrainos dalimi.
-
Šv. Nikolajaus cerkvė
-
Tyro liekanos
-
Miestas limano pakrantėje
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 54
- ↑ Kaba, John (1919). Politico-economic Review of Basarabia. United States: American Relief Administration. p. 15.