Ezra Pound
| Ezra Pound | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1885 m. spalio 30 d. Heilis, Aidahas |
| Mirė | 1972 m. lapkričio 1 d. (87 metai) Venecija, Italija |
| Literatūros judėjimas |
modernizmas |
| Žymiausi darbai | „Ripostes“ (1912), Hugh Selwyn Mauberley (1920), „The Cantos“ |
| Įtaka | Walt Whitman |
Ezra Vestonas Lumisas Paundas (Ezra Weston Loomis Pound, 1885 m. spalio 30 d. – 1972 m. lapkričio 1 d.) – išeivijos amerikiečių poetas, eseistas ir kritikas, pagrindinė ankstyvojo modernizmo poezijos judėjimo figūra, Italijoje Antrojo pasaulinio karo metais aktyviai kolaboravęs su Italijos fašistiniu režimu. Primityviai miesčionių kultūrai priešpriešino senovės kinų, japonų, romėnų, graikų, italų, prancūzų eilėdaros tradicijas, pasisakė už estetišką poeziją be abstrakcijų, daugiaprasmybių, daugiažodžiavimo, už ritmišką poeziją, simetriškų ar takių formų. Tikėjo grožio ir gyvenimo tvarkos idėjomis.[1] Jo garsiausi kūriniai – Ripostes (1912 m.), Hugh Selwyn Mauberley (1920 m.) bei 800 puslapių visą gyvenimą rašyta epinė poema The Cantos (apie 1917–1962 m.).[2]
Paundo indėlis į poeziją siekia XX a. pradžią, kai jis prisidėjo plėtodamas imažizmą – judėjimą, pabrėžiantį kalbos tikslumą ir ekonomiškumą. Londone dirbdamas kelių Amerikos literatūros žurnalų užsienio redaktoriumi, jis padėjo atrasti ir formuotis amžininkų, tokių kaip T. S. Elioto, Ernesto Hemingvėjaus ir Džeimso Džoiso, kūrybai. Buvo atsakingas už 1914 m. Džoiso „Menininko kaip jauno žmogaus portretas“ seriją, 1915 m. Elioto „Dž. Alfredo Prufroko meilės dainos“ išleidimą ir 1918 m. Džoiso „Uliso“ seriją. Hemingvėjus 1932 m. rašė, kad poetas, gimusiems XIX a. pab. ar XX a. pr., nebūti Paundo paveiktiems būtų „kaip pereiti per didelę pūgą ir nejausti jos šalčio“.[3]
Pasipiktinęs Pirmojo pasaulinio karo skerdynėmis, Paundas dėl karo kaltino finansinį kapitalizmą, kurį vadino „lupikavimu“. [4] 1924 m. persikėlė į Italiją, o 1930-aisiais ir 1940-aisiais propagavo ekonominę teoriją, žinomą kaip socialinis kreditas, rašė britų fašistui serui Osvaldui Mosliui priklausiusiems leidiniams, palaikė Benito Musolinio fašistinį režimą ir išreiškė paramą Adolfui Hitleriui (lygino šiuos diktatorius su Konfucijumi).[5] Per Antrąjį pasaulinį karą ir vykstant Holokaustui Italijoje jis vedė šimtus mokamų Italijos vyriausybės kontroliuojamų radijo laidų, jų nenutraukdamas ir per vokiečių okupaciją. Laidose aršiai kritikavo Jungtines Valstijas, jų prezidentą Frankliną D. Ruzveltą, Didžiąją Britaniją, tarptautines finansines organizacijas, amunicijos gamintojus ir ja prekiaujančiuosius bei žydus, kuriuos be kita ko laikė pasaulinio karo sukėlėjais, kurstytojais ir tęsėjais. Dėl šios veiklos 1945 m. buvo suimtas Italijoje išsilaipinusių JAV pajėgų apkaltinus išdavyste. Kelis mėnesius praleido JAV karinėje stovykloje Pizoje. Paskelbtas nepakaltinamu, Paundas daugiau nei 12 metų buvo kalinamas Šv. Elžbietos psichiatrinėje ligoninėje Vašingtone.
Kalėdamas Italijoje Paundas pradėjo rašyti eilėraščių ciklą „Giesmės“ (The Cantos) skyrius, kurie vėliau buvo išleisti kaip „Pizos giesmės“ (Pizan Cantos, 1948 m.). Už šį kūrinį 1949 m. Kongreso biblioteka Paundui skyrė Bolingeno poezijos premiją, o toks sprendimas sukėlė audringas diskusijas visuomenėje. Po kolegų rašytojų kampanijos jis 1958 m. buvo išrašytas iš Šv. Elžbietos ligoninės ir iki mirties 1972 m. gyveno Italijoje. Paundas išlieka vertinamas prieštaringai dėl jo ekonominių ir politinių pažiūrų.
2002 m. lietuvių kalba išleista poezijos rinktinė Lustra.[1]
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Beach, Christopher (2003). The Cambridge Introduction to Twentieth-Century American Poetry. Kembridžas: Cambridge University Press. ISBN 0-521-81469-3
- Hemingway, Ernest. Bruccoli, Matthew ir Baughman, Judith (eds.) (2006). Hemingway and the Mechanism of Fame. Kolumbija, Pietų Karolina: University of South Carolina Press. ISBN 978-1-57003-599-9
- Preda, Roxana (2005b). „Economics: Usury“. In Demetres P. Tryphonopoulos and Stephen Adams (eds.). The Ezra Pound Encyclopedia. Vestportas, CT: Greenwood, 89–90. ISBN 978-0-313-30448-4
- Stoicheff, Peter (1995). The Hall of Mirrors: Drafts & Fragments and the End of Ezra Pound’s Cantos. Ann Arbor: The University of Michigan Press. ISBN 0-472-10526-4
- Tytell, John (1987). Ezra Pound: The Solitary Volcano. Niujorkas: Anchor Press/Doubleday. ISBN 978-0-385-19694-9
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Marija Aušrinė Pavilionienė. Ezra Pound. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- ↑ Stoicheff (1995), 6; Beach (2003), 32.
- ↑ Hemingway (2006), 24–25
- ↑ Preda (2005b), 90
- ↑ Tytell (1987), 259