Genujos respublika

	it. Serenissima Repubblica di Genova' ; Genujos respublika
	nebėra
Genujos respublikos vėliava	Herbas
	Devizas; Respublika, kuri nepripažįsta jokio valdovo
	Location of Genujos respublikaGenujos vaizdas 1493 m. Niurnbergo kronikose
Sostinė	Genuja
Kalbos	ligūrų; italų; lotynų
Valdymo forma	Respublika
	dožas
1339–1344	Simone Boccanegra
1795–1797	Giacomo Maria Brignole
1814-1815	Gerolamo Serra
Era	Viduramžiai, Naujieji laikai
- Genujos respublikos įsteigimas	1005 m., 1005
- Prijungimas prie Sardinijos karalystės	1815 m.
Valiuta	Genovinas

Genujos respublika (it. Repubblica di Genova, ligūrų kalba Repúbrica de Zêna) buvo nepriklausoma valstybė Ligūrijoje, Šiaurės Italijoje 1005-1797 m., kol į ją įsiveržė Napoleono armija. Ją pakeitė Ligūrijos respublika, kurią 1805 m. aneksavo Prancūzijos imperija. Respublika buvo trumpam atkurta 1814 m. po Napoleono pralaimėjimo, bet netrukus ji buvo prijungta prie Sardinijos karalystės.

Dabar Genuja yra Ligūrijos, šiaurės vakarų Italijos regiono, sostinė.

Geografija

Kai Genujos respublika buvo įkurta XI a. pradžioje, ją sudarė miestas ir jo apylinkės. Didėjant prekybai augo respublikos teritorijos. 1015 m. visa Ligūrija priklausė Genujos respublikai. Po Pirmojo kryžiaus žygio 1098 m. Genuja gavo žemių Sirijoje. Daugumą jų atkariavo Saladinas. 1261 m. Izmiras tapo Genujos kolonija^[1]. 1255 m. Genuja įkūrė koloniją Kafoje, Kryme^[2]. Po kelerių metų Genuja įkūrė Soldajos, Čerko ir Cembalo kolonijas^[2]. 1275 m. Bizantijos imperija atidavė Genujai Chijo ir Samo salas^[2]. 1316-1332 m. Genuja įkūrė La Tanos ir Samsuno kolonijas Juodojoje jūroje. 1355 m. Genuja gavo Lesbą. XIV a. pabaigoje Genuja įkūrė Samastrį Juodojojo jūroje ir gavo Kiprą. Tuo laikotarpiu Genujai priklausė ketvirtadalis Konstantinopolio ir Trebizondas, Trebizondo imperijos sostinė^[2]. Daugumą Genujos teritorijų užėmė Osmanų imperija XV a.^[2]

Tuo pačiu metu Genujos respublika buvo valdoma didžiosios Italijos Karalystės ribose, tačiau tačiau dėl gyvavimo viduramžiais jie neišliko iki šiol.

↑ [Alexander A. Vasiliev (1958). History of the Byzantine Empire, 324-1453. University of Wisconsin Press. pp. 537–38. ISBN 0299809269]
↑ ^2,0 ^2,1 ^2,2 ^2,3 ^2,4 [William Miller The Latin Orient 2009 m. 51–54 psl. Bibliobazaar LLC, isbn 111086390X]