Georgijus Dimitrovas

Georgijus Dimitrovas

Gimė	1882 m. birželio 18 d.
Mirė	1949 m. liepos 2 d. (67 metai) Barvicha, Maskvos sritis
Tautybė	bulgaras
Pilietybė	Bulgarijos, TSRS
Sutuoktinis (-ė)	Liuba Ivoševič

Veikla	tarptautinio komunistinio judėjimo veikėjas
Pareigos	buvęs BLR Ministrų tarybos pirmininkas, BKP Generalinis sekretorius

Žymūs apdovanojimai


Vikiteka	Georgijus Dimitrovas

Georgijus Dimitrovas (bulg. Гео̀рги Димитро̀в Миха̀йлов, 1882 m. birželio 18 d. Kovačevcų kaime, Bulgarija – 1949 m. liepos 2 d. Barvichoje, Maskvos sritis) – Bulgarijos ir tarptautinio komunistinio judėjimo veikėjas. Socializmo epochoje jis buvo vadinamas „Bulgarijos Leninu“, ir „bulgarų tautos vadu“, po mirties jam buvo pastatytas mauzoliejus.

Biografija

1901 m. išrinktas Sofijos spaustuvininkų profsąjungos vadovu. 1902 m. tapo Bulgarijos Socialdemokratų darbininkų partijos nariu, priklausė jos kairiajam sparnui, kuris sudarė 1919 m. įkurtos Bulgarijos komunistų partijos branduolį.

1913–1923 m. buvo Bulgarijos parlamento narys. 1923 m., po žlugusio ginkluoto sukilimo, emigravo į Jugoslaviją, vėliau – į TSRS. 1929 m. rudenį slapta persikėlė į Vokietiją.

Leipcigo procesas

1933 m. vasario 27 d. olandas komunistas-piromanas M. van der Liubė padegė Reichstago pastatą. Nacistai suėmė padegėją, kaltinimus pateikė ir G.Dimitrovui bei dar dviem bulgarams komunistams. 1933 m. rugsėjo-gruodžio mėn. Leipcige vykusio proceso metu, gerai mokėdamas vokiškai ne tik apsigynė nuo pagrindinio kaltintojo H.Geringo, tačiau ir sugebėjo procesą panaudoti antifašistinei propagandai. G.Dimitrovas buvo išteisintas, priėmė TSRS pilietybę ir 1934 m. vasario mėn. persikėlė į Maskvą.

Kominterno lyderis

Maskvoje G.Dimitrovas iškart pradėjo dirbti Kominterne, o 1935 m. buvo išrinktas Kominterno Vykdomojo komiteto Generaliniu sekretoriumi. Dėl 1937–1938 m. vykusių stalininių represijų Kominterno veikla apmirė ir įtaka sumažėjo. G.Dimitrovas buvo vienas iš kelių nerepresuotų Rytų Europos komunistų partijų vadovų. 1943 m. gegužės 15 d. Kominternas buvo paleistas, o G.Dimitrovas netrukus paskirtas VKP(b) CK Tarptautinės politikos skyriaus vedėju. 1937–1945 m. jis buvo TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas.

Bulgarijos Liaudies Respublikos vadovas

1942 m. G.Dmitrovas paskirtas Maskvos kontroliuojamo Bulgarijos Tėvynės fronto vadovu. Bulgarijoje įvedus komunistinę santvarką, 1945 m. lapkričio mėn. jis grįžo į tėvynę. 1946 m. lapkričio 6 d. paskirtas įkurtos Bulgarijos Liaudies Respublikos Ministrų tarybos pirmininku. Nuo 1947 m. gruodžio mėn. iki mirties buvo Bulgarijos komunistų partijos generalinis sekretorius.^[1] Jam vadovaujant Bulgarijoje pradėta ekonomiką pertvarkyti pagal tarybinį modelį, šalis pradėjo priklausyti nuo TSRS, net pradėta vadinti „septynioliktąja tarybine respublika“.

1949 m. pavasarį G.Dimitrovas atvyko gydytis į Maskvą. Liepos 2 d. mirė nuo širdies nepakankamumo. Kūnas buvo balzamuotas, sarkofagas patalpintas specialiai pastatytame mauzoliejuje. 1990 m. žlugus komunistiniam režimui, palaidotas kapinėse.

Šaltiniai

↑ [1]^{[neveikianti nuoroda]}

Politinis postas
Prieš tai: -	BLR Ministrų tarybos pirmininkas 1946 — 1949	Po to: Vasilas Kolarovas
Prieš tai: -	Bulgarijos komunistų partijos CK Generalinis sekretorius 1948 — 1949	Po to: Vylko Červenkovas

[1] [1]^{[neveikianti nuoroda]}

[1]