Pereiti prie turinio

Havajiečiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Havajiečiai
Pricesė Viktorija Kamamalu ir jos tėvas Kekuanaoa (XIX a. vid.)
Pricesė Viktorija Kamamalu ir jos tėvas Kekuanaoa (XIX a. vid.)
Gyventojų skaičius ~150 000
Populiacija šalyse Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
(Havajų vėliava Havajai)
Kalba (-os) havajiečių, Havajų pidžinas, anglų
Religijos krikščionybė (protestantizmas, katalikybė, mormonai), havajiečių religija
Giminingos etninės grupės kiti polineziečiai: markiziečiai, taitiečiai, samojiečiai, mangarevai, rapanujai ir kt.
Vikiteka: Havajiečiai

Havajiečiai (sav. kānaka ʻōiwi, kānaka maoli, Hawaiʻi maoli) – polineziečių tauta, gyvenanti Havajų salose Ramiajame vandenyne. Populiacija – apie 150 tūkst. žmonių (iš jų dabar dauguma metisai – maišyti su azijiečiais, amerikiečiais, europiečiais). Gimtoji havajiečių kalba, priklausanti polineziečių kalbų atšakai, dabar vartojama mažumos havajiečių (~26 tūkst.), likusieji bendrauja angliškai arba havajietišku pidžinu. Dabar dauguma havajiečių yra krikščionys (protestantai, katalikai, mormonai), dalis prisilaiko tradicinės tikybos (žr. polineziečių mitologija).

Manoma, kad polineziečiai kėlėsi į Havajus iš Markizo salų ir Taičio nuo IV iki XIV a. Iki Havajų atradimo 1778 m. salose gyveno apie 300 tūkst. žmonių. XVIII a. pradėjus salų kolonizaciją, tradicinė havajiečių kultūra nunyko, jie buvo įdarbinti plantacijose, ėmė maišytis su įvairių tautybių atėjūnais.

Havajiečiai gyveno vietinėmis bendruomenėmis (ohana), sudarytomis iš didžiųjų šeimų. Skirstėsi į du visuomeninius sluoksnius – kunigiją (aliʻi – „taurieji, kilmingieji“) ir bendruomenininkus (makaainana). Buvo sukūrę ankstyvuosius valstybinius darinius. Gyvenimo tvarką nustatydavo griežta draudimų (tabu) sistema.

Tradiciškai vertėsi tropine drėkinamąja žemdirbyste (kolokazija, jamsai, batatai, cukranendrės, bananai ir kt.), žvejyba, žuvininkyste, gyvulininkyste (laikė vištas, kiaules). Buvo išvystę laivų statybą, medžio drožybą, pluošto (tapos) išdirbimą, apsiaustų ir šalmų iš paukščių plunksnų gamybą ir kt. Medžiagiškoji havajiečių kultūra artima kitoms rytų Polinezijos tautoms.

Dabar dauguma havajiečių gyvena miestuose, ypač Honolulu, verčiasi aptarnavimu, nekvalifikuotais darbais. Dalis bando išsaugoti tradicinę gyvenseną, verčiasi žemės ūkiu sausringose vietose ar kalnuose. Bandoma išsaugoti ir gaivinti tradicinę kultūrą, mitologiją (turi daug epinių kūrinių, lyrinių dainų, apeiginių šokių – hula),[1] yra judėjimų, siekiančių atkurti Havajų karalystę.

Žymiausi havajiečiai:

  1. Гавайцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.