Pereiti prie turinio

Laisvieji masonai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Masonų emblema

Laisvieji masonai (laisvieji mūrininkai), kartais tiesiog Masonai – pasaulinė brolijos principu veikianti organizacija. Dėl brolijos kilmės iki galo nėra sutariama, nors manoma, jog jos ištakos – akmenskaldžių ir mūrininkų gildijos XIV amžiaus pabaigoje. Dabar laisvoji mūrininkija vienija daugiau nei 6 milijonus narių, išsibarsčiusių po visą pasaulį.[1] Net 3 milijonai narių yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, 700 tūkstančių – Jungtinėje Karalystėje. Lietuvoje šiuo metu veikia devynios reguliariųjų laisvųjų mūrininkų ložės[2].

Brolija sudaryta iš ložių, kurios organizuojamos geografiniu principu. Pagal regioną ložės priklauso Didžiajai Ložei arba Didiesiems Rytams. Dažniausiai Didžiosios Ložės regionas ir jurisdikcija sutampa su valstybės ar valstijos ribomis. Nėra vieningos pasaulinės Didžiosios Ložės: kiekviena Didžioji Ložė yra nepriklausoma ir savo nuožiūra sprendžia, ar pripažinti kitas Didžiąsias Ložes.

Laisvasis mūrininkas, laikantis viduramžių gildijų tradicijų, gali įgyti tris mūrininko laipsnius: mokinio, pameistrio ir meistro. Įgydamas vis aukštesnį laipsnį, brolis yra mokomas laisvosios mūrininkijos simbolių prasmės, moralinių tiesų, jam išaiškinami ženklai, slaptažodžiai bei rankos paspaudimo būdai, pagal kuriuos galima atpažinti mūrininką pasiekus tam tikrą laipsnį. Broliui pasiekus trečiąjį (meistro) laipsnį, jis laikomas visateisiu laisvuoju mūrininku arba masonu. Mūrininkas gali siekti ir aukštesnių laipsnių, tačiau jie skiriasi priklausomai nuo regiono ir jurisdikcijos ir juos administruoja atskiros mūrininkiškos organizacijos.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Užeigoje „Goose and Grindiron“ 1717 m. birželio 24 d. įkurta pirmoji Londono Didžioji Ložė

Masonija kaip organizacija atsirado 1717 m. birželio 24 d. įkūrus Didžiąją Londono Ložę. Vėliau, 1728 m. susikūrė Didžioji Airijos Ložė, o 1736 m. Didžioji ložė susikūrė Škotijoje. Netrukus masonų ložės ėmė kurtis visose Didžiosios Britanijos kolonijose, tarp jų ir Šiaurės Amerikos žemyne.

Po Amerikos revoliucijos visose valstijose susikūrė nepriklausomos didžiosios ložės. Tokiu būdu buvo nuspręsta sukurti vieną Didžiąją Jungtinių Amerikos Valstijų ložę, kurios didžiuoju meistru būtų tapęs Džordžas Vašingtonas (George Washington), tačiau ši mintis neilgai gyvavo, nes atskirų valstijų Didžiosios ložės nenorėjo atiduoti dalies galių.

Kontinentinėje Europoje masonų organizacija taip pat sparčiai plito. 1717 m. Rusijos imperatorius Petras I įkūrė ložę Sankt Peterburge, 1721 m. įsteigta pirmoji masonų ložė Vokietijoje, Monso mieste. 1728 m. Madride įsteigta pirmoji Ispanijos ložė. 1935 m. ložės išplito Lisabonoje, Romoje, Milane, Veronoje, Padujoje, Venecijoje, Stokholme, Neapolyje, po metų įsikūrė Lenkijoje.

Pirmoji Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje masoniškoji organizacija buvo 1776 m. lapkričio 18 d. Vilniuje įkurta „Šv. Karolio riterių“ komandorija, kurios komandoru išrinktas Motiejus Žynievas. 1780 m. Vilniuje jau veikė trys - „Gerojo ganytojo“, „Išminties šventovės“ ir „Uoliojo lietuvio“ - ložės. 1781 m. gruodžio 27 d. Lietuvos masonų organizacijoms suvienyti ir joms vadovauti Vilniuje įsteigta Didžioji provincijos ložė „Lietuvos tobuloji vienybė“. Jos sąjungoje, be jau minėtų ložių, veikė ir moterų ložė Vilniuje „Tobuloji ištikimybė“ bei Gardine ir Nesvyžiuje įkurtos „Laimingo išlaisvinimo“ ložės.

1911 m. įsteigta ložė „Lietuva“, 1914 m. – „Gudija“. Sovietinės okupacijos laikotarpiu lietuviai masonai jungėsi į ložes emigracijoje.

Po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m., Lietuvoje ėmė atgimti masonijos organizacija. 1993 m. rugpjūčio 27 d. Vilniuje įkurta ložė „Renaissance“. Netrukus Vilniuje suburtos dar dvi ložės - 1995 m. liepos 15 d. įkuriama „Vilnius Orient“ ložė ir 1999 m. gegužės 22 d. atkurta ložė „Uolusis lietuvis“. 2002 m. balandžio 13 d. suvienijus šias tris ložes įsteigta nepriklausoma Lietuvos Didžioji ložė, pasaulyje pripažįstama kaip lygiateisė ir lygiavertė tarp kitų šalių Didžiųjų ložių.

Tradicija ir apeigos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Masonų apeigose gausu biblinių motyvų bei vardų. Plačiausiai žinoma vadinamoji Hiramo legenda. Pasak jos, meistrą Hiramą, Saliamono šventyklos statytoją, Jeruzalėje klastingai nužudė trys sąmokslininkai, nesėkmingai bandydami nevertai išgauti meistro slaptažodį. Šį siužetą masonai simboliškai pakartoja įšventinime į „Meistro Mūrininko“ (Master mason) laipsnį.

Organizacija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Londono Didžioji Ložė

Masonų organizacija sudaryta iš ložių – nedidelių žmonių grupių, sudaromų pagal gyvenamą teritoriją. Viena iš pagrindinių veiklos sričių yra labdaringas ir švietėjiškas darbas.

Šiais laikais norintieji tapti masonais turi būti laisvai renkami slaptu balsavimu. Kandidatuoti gali vyresnis nei 18 metų vyras, kuris yra sveiko kūno ir sielos, tiki „Aukščiausia būtybe“ ir turi mažiausiai vieną tikro masono rekomendaciją.

Išrinktam masonui draudžiama viešai atskleisti daugumą savo narystės organizacijoje detalių. Masonai teigia, kad toks paslapties šydas leidžia nariams ramiai spręsti etinius ir filosofinius klausimus be išorės trukdžių ir įsikišimo. Tačiau konspiracijos teoretikų nuomonė yra kitokia.

Žymūs pasaulio masonai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paveikslas, vaizduojantis Džordžą Vašingtoną vadovaujantį masonų ložės susitikimui
Aleksandras Puškinas buvo ložės „Ovidijus“, įsikūrusios Kišiniove, narys

Žymūs Lietuvos masonai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jurgis Šaulys buvo masonų ložės „Lietuva“ narys
Donatas Malinauskas taip pat priklausė masonų ložei „Lietuva“

Papildomam skaitymui

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Masonai (sud. Paul Naudon). - Vilnius: Alma littera, 2005. - 128 p. - ISBN 9955-08-712-9
  • Lietuvos inteligentija masonų ir paramasoniškose organizacijose, 1918-1940 (sud. Laima Kastanauskaitė). - Vilnius: Vaga, 2008. - 400 p.: iliustr. - ISBN 978-5-415-02056-0
  • Masonai buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse, 1776-1822: istorija ir šaltiniai (sud. Stanisław Małachowski-Łempicki). - Vilnius: Mintis, 2009. - 272 p.: iliustr. - ISBN 978-5-417-00994-5
  • Domenico V. Ripa Montesano, Vademecum di Loggia, Edizione Gran Loggia Phoenix – Roma Italia 2009 ISBN 978-88-905059-0-4
  • Masonai : laisvieji mūrininkai, kūrę ir stiprinę Lietuvą : skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui / Vytautas Plečkaitis. – Vilnius: Flavija, 2018. – 142 p. : iliustr. – ISBN 9789955844013

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vikiteka: Laisvieji masonai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Archyvuota kopija 22 spalio 2013 iš Wayback Machine projekto. United Grand Lodge of England Tikrinta 2020-06-03
  2. ↑ http://grandlodge.lt/laisvoji-murininkija/lozes/


Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Laisvieji_masonai&oldid=7356734"