Lika
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Lika – kalnuotas Kroatijos regionas, apribotas Velebito kalnų iš pietvakarių ir Plješevicos kalnų iš šiaurės rytų pusės. Didžioji regiono dalis priklauso Likos-Senio apskričiai, mažesnės dalys priklauso Karlovaco apskričiai bei Zadaro apskričiai.
Didžiausi Likos miestai yra Gospičius, Otočacas, Gračacas, Korenica, kurių dauguma įsikūrę karstiniuose Ličinos, Gackos ir kitų upių slėniuose. Regione yra į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Plitvicų nacionalinis parkas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Viduramžiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Baltieji kroatai atsikraustė į Liką iš Baltosios Kroatijos pirmoje VII a. pusėje. Po kroatų įsikūrimo Lika tapo Pajūrio Kroatijos kunigaikštystės dalimi. 925 m. tampa Kroatijos karalystės dalimi. 1102 m. pradeda valdyti vengrai.
XV–XIX amžiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XV a. pabaigoje, osmanams užėmus Bosniją ir Dalmatiją, į Likos regioną atsikelia serbų.
1527 m. Liką, kaip ir visą likusią Kroatiją, pradėjo valdyti Habsburgai.
1528 m. Liką užima osmanai, dalis kroatų bei serbų emigruoja.
Po Karlovico taikos 1699 m. regionas atiteko austrams.