Popomas Osternachas
Popomas Osternachas | |
---|---|
Popomo Osternacho herbas | |
Gimė | ~ 1200 m. Niurnbergas, Frankonija |
Mirė | 1267 m. birželio 9 d. (~67 metai) Regensburgas |
Religija | katalikybė |
Vikiteka | Popomas Osternachas |
Popomas Osternachas (vok. Poppo von Osterna, apie 1200 m. Osternacho pilis prie Niurnbergo, Frankonija – 1267 m. birželio 9 d. Regensburgas) – Vokiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Į Vokiečių ordiną įstojo 1227 m., vienas pirmųjų brolių, kurie apsistojo Prūsijoje. 1233 m. Kulmo valdytojas. Nuo 1241 m. Prūsijos krašto magistras. Kovojo su mongolais prie Legnicos. 1244 m. organizavo Austrijos riterių paramą kovai su Pamario hercogu Sventopelku. 1248-1253 m. tarnavo Vokietijoje.
1252 m. Šventosios Romos imperijos imperatoriaus rėmėjų išrinktas Vokiečių ordino magistru. 1254 m. Čekijos karalius Pršemislas Otokaras II paskelbė Kryžiaus žygį į Sembą. Užėmęs sembų pilis, pastatė kelias ordino pilis. Viena pirmųjų iškilo Karaliaučiaus pilis.
1256 m. nuvyko pas popiežių Aleksandrą IV, norėdamas sutaikyti abi Ordino partijas. Nepavykus, Romoje atsisakė Didžiojo magistro sosto. Nuo 1264 m. Regensburgo komtūras.
Palaidotas Vroclavo Šv. Jokūbo pranciškonų bažnyčioje.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Militzer, Klaus. Poppo von Osterna (Osternohe) 1252–1256. In: Arnold, Udo (Ed.), Die Hochmeister des Deutschen Ordens 1190–1994. Quellen und Studien zur Geschichte des Deutschen Ordens 40 = Veröffentlichungen der Internationalen Historischen Kommission zur Erforschung des Deutschen Ordens 6. Marburg 1998, page 27. ISBN 3-7708-1104-6
- Rymar E., Czy Jadwiga żona Władysława Odonica była księżniczką gdańską?, "Studia i materiały do dziejów Wielkopolski i Pomorza" (26), t. XIII z. 2, 1980, s. 58.
- Urban, William. The Teutonic Knights: A Military History. Greenhill Books. London. 2003. ISBN 1-85367-535-0
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prieš tai: Giunteris Viulerslėbenas |
Vokiečių ordino magistras 1252–1256 |
Po to: Anas fon Zangershauzenas |