Pereiti prie turinio

Puslaidininkinis diskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
SSD – Solid State Drive diskas
mSATA-SSD mit 2 Euro SSD diskas

Puslaidininkinis diskas arba SSD diskas – puslaidininkinė laikmena, kurioje informacija įrašoma ne į magnetinį diskelį, o į keletą sujungtų atmintukų. Sukurti prieiti prie duomenų taip pat kaip standieji diskai, bet veikia sparčiau.[1]

Pagrindiniai SSD disko komponentai – valdiklis ir atmintis duomenims saugoti. Iš pradžių atminties komponentas buvo neišliekamoji dinaminė atmintis (DRAM), tačiau nuo 2009 m. dažnesnė tapo NAND tipo išliekamoji atmintis.[2][3]

Kiekviename SSD diske yra valdiklis, kuriame įmontuotas procesorius vykdo tvarkyklės lygio programinį kodą.

Veikimo principas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

SSD technologija naudoja elektronines sąsajas, kurios suderintos su tradiciniais įvesties/išvesties (I/O – In/Out) būdais, pritaikytais tradiciniams standiesiems diskams.

SSD diskuose nėra jokių mechaninių judančių komponentų. Tai išskiria juos iš elektromechaninių magnetinių diskų (HDD) ar diskelių, naudojančių judančią magnetinę galvutę aplink besisukančią plokštelę informacijai įrašyti ar nuskaityti, kategorijos. Lyginant su elektromechaniniais diskais, SSD diskai yra žymiai atsparesni mechaniniams sukrėtimams, yra daug tylesni, jų prieigos bei uždelsimo laikas daug trumpesnis. Nors 2012 m. SSD diskų kainos krito sparčiai, vidutinė jų kaina vis vien yra apie 8–9 kartus didesnė, lyginant su tradiciniais standžiaisiais diskais.

Nuo 2014 m. dauguma SSD diskų naudoja „NAND“ principu paremtą flash atmintį, kuri leidžia neprarasti duomenų, įrašytų į diską net atjungus maitinimą.

Programinei įrangai, kuriai reikalinga greita prieiga prie duomenų, tačiau nėra svarbi informacija, gali būti skirti operatyviosios atminties (RAM) technologijomis pagrįsti SSD diskai, kurie duomenų po kompiuterio perkrovos neišsaugo. Tokie įrenginiai gali būti maitinami išoriniu maitinimu, pavyzdžiui, baterijomis tam tikrą laiką, jeigu pagrindinis maitinimas dingsta.

Hibridiniai diskai (SSHD) apjungia SSD ir HDD technologijas viename įrenginyje, kuriame įmontuotas kietasis magnetinis diskas bei SSD spartinančioji technologija (podėliavimas). Toks sprendimas gali pasiūlyti našumą, panašų į SSD diskų, naudojantis tam tikra programine įranga.

  1. Puslaidininkinis diskasV. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas. 4-as leidimas. Vilnius: VU MII, 2014 // EKŽ, 2021, nuolat atnaujinamas. ISBN 978-9986-680-52-9.
  2. „What is a Solid State Disk?“. Ramsan.com. Texas Memory Systems. Suarchyvuotas originalas 4 February 2008.
  3. „Solid State Storage 101: An introduction to Solid State Storage“ (PDF). SNIA. January 2009. Suarchyvuotas originalas (PDF) June 10, 2019. Nuoroda tikrinta 9 August 2010.