Pereiti prie turinio

Rigoberta Menchú

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rigoberta Menchú
R. Menču 1992 m.
Gimimo vardas Rigoberta Menchú Tum
Gimė 1959 m. sausio 9 d. (65 metai)
La Čimelio k., El Kičės departamentas, Gvatemala
Tautybė kičė
Sutuoktinis (-ė) Ángel Canil
Religija katalikybė, majų tikyba
Veikla visuomenės veikėja, politikė
Žymūs apdovanojimai

Nobelio taikos premija (1992 m.)
Astūrijos princo premija (1998 m.)
Actekų erelio ordinas (2010 m.)

Vikiteka Rigoberta Menchú

Rigoberta Menču Tum (Rigoberta Menchú Tum, g. 1959 m. sausio 9 d.) – Gvatemalos visuomenės veikėja, indėnų, moterų teisių aktyvistė, politikė. Nobelio taikos premijos (1992 m.) laureatė.

Gimė valstiečių indėnų kičių šeimoje El Kičės departamente. Jos tėvas buvo indėnų valstiečių teisių aktyvistas. Rigoberta Menču mokėsi katalikiškose mokyklose-internatuose. jos šeima smarkiai nukentėjo per Gvatemalos pilietinį karą – 1979–1980 m. Gvatemalos armija nužudė jos motiną ir brolį, o tėvas žuvo kai kariuomenė padegė Ispanijos ambasadą.[1]

1979 m. Rigoberta Menču įstojo į Gvatemalos valstiečių vienybės komitetą (atstovauja vietos indėnams); nuo 1986 m. jo nacionalinės koordinacinės tarybos narė. Rigoberta Menču kovojo už indėnų teises, už karių padarytų nusikaltimų prieš moteris ir indėnus viešinimą, nusikaltusiųjų teisimą. 1981 m., kaip ir daug kitų indėnų, ji pasitraukė į Meksiką (Čiapasą), kur įkūrė Gvatemalos opozicinių jėgų susivienijimą. 1982 m. kartu su žurnaliste ir antropologe Elizabet Burgos parengė knygą „Mane vadina Rigoberta Menču. Kaip gimė mano sąžinė“ (Me llamo Rigoberta Menchú y así me nació la conciencia).[2]

R. Menču knyga sulaukė didelio atgarsio, jos dėka atkreiptas dėmesys į Gvatemalos pilietinį karą ir jo metu vykdomus žmogaus teisių pažeidimus. 1982–1995 m. (su pertraukomis) dalyvavo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisijos darbe Ženevoje.[2] 1992 m. jai suteikta Nobelio taikos premija už socialinio teisingumo bei Gvatemalos visuomenės sutaikymo siekį. Už gautus pinigus ji įsteigė fondą indėnų teisėms ginti. 1999 m. Rigoberta Menču pateko į kontroversiją, po to, kai Deividas Stolas išleido knygą „Rigoberta Menču ir visų vargšų gvatemaliečių istorija“ (Rigoberta Menchú and the Story of All Poor Guatemalans), kurioje kvestionavo biografinius faktus, pateiktus Menču knygoje.[3]

Rigoberta Menču 2004 m., Gvatemalos prezidento Oskaro Bergerio kvietimu, dalyvavo nustatant taikos susitarimus pasibaigus pilietiniam karui. 2007 ir 2011 m. ji dalyvavo Gvatemalos prezidento rinkimuose, bet surinko tik po 3 % balsų. 2007 m. įkūrė partiją „Winaq“, atstovaujančią indėnų interesus.[3]

  1. Grandin, Greg. „Rigoberta Menchú Vindicated“ Archyvuota kopija 2019-04-09 iš Wayback Machine projekto.. The Nation.
  2. 2,0 2,1 Menchú Tum, Rigoberta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
  3. 3,0 3,1 Rigoberta MenchúEncyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.