Stratosfera
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Stratosfera – antrasis Žemės atmosferos sluoksnis, esantis virš troposferos ir po mezosfera. Stratosferą po 1902 m. atrado prancūzų meteorologas Léon Teisserenc de Bort.
Charakteristikos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Stratosfera driekiasi tarp 10 km ir 50 km aukščio, išskyrus ašigalius, kur ji prasideda apie 8 km aukštyje. Jai būdinga temperatūrinė stratifikacija (susisluoksniavimas): šiltesni sluoksniai viršuje, šaltesni žemiau, tuo tarpu troposferoje atvirkščiai – temperatūra su aukščiu žemėja. Šis pasikeitimas atsiranda ties tropopauze, riba tarp troposferos ir stratosferos.
Temperatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Stratosferos temperatūros vertikalus susisluoksniavimas atsiranda dėl ultravioletinio Saulės spinduliavimo, kurį sugėrę viršutiniai sluoksniai įšyla. Viršutinėje stratosferos dalyje temperatūra apie 270 K (-3 °C), gali viršyti 0 °C. Ši riba vadinama stratopauze, po jos temperatūra mezosferoje didėjant aukščiui vėl žemėja.
Stratosferos viršutinis sluoksnis įšyla dėl ozono sluoksnio, kuris sugeria UV spinduliavimą. Kadangi oro tankis statosferoje daug žemesnis nei troposferoje, net nežymus UV spinduliavimas sukelia spartų temperatūros pokytį. Stratosferoje yra didžiausia atmosferos ozono dalis, didžiausias jo tankis apie 22 km aukštyje.
Cirkuliacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dėl stratifikacijos stratosfera yra stabili dinaminiu požiūriu – joje nevyksta pastovi konvekcija ir su tuo susijęs atmosferos maišymasis (turbulencija), tačiau vyksta aktyvus horizantalus dujų maišymasis (spartesnis nei vertikalus). Viena iš stratosferos cirkuliacijos charakteristikų yra Kvazidvimetė stratosferos cirkuliacija (QBO, quasi-Biennal Oscillation) atogrąžų regionuose, varoma troposferoje kilusių gravitacinių bangų. QBO sukelia antrinę cirkuliaciją, kuri svarbi ozono bei vandens garų pernašoje.
Kitos savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Komerciniai lėktuvai vidutinėse platumose paprastai skrenda apie 10 km aukštyje, apatinėje stratosferos dalyje, nes tai yra aukščiau regiono, kuriame formuojasi orai, tad išvengiama atmosferos turbulencijos (kuri vyksta dėl konvekcijos troposferoje). Skrydyje dažnai juntama turbulencija atsiranda dėl orlaivio perėjimo iš troposferos į stratosferą.
Šiaurinio pusrutulio žiemos metu dažnai pastebimas staigus stratosferos atšilimas, sukeltas vadinamųjų Rosbio bangų (Rossby waves) sugėrimo stratosferoje.
Ozono sluoksnio retėjimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindine ozono koncentracijos mažėjimo stratosferoje priežastimi laikomi chlorofluoroangliavandeniliai (CFC), kurie įvairiai naudojami pramonėje, nes yra stabilūs, nebrangūs, nenuodingi, nedegūs ir nesukelia korozijos. Dėl savo stabilumo CFC ilgainiui pasiekia stratosferą, kur veikiant UV spinduliams, chloras, fluoras, bromas išlaisvina aktyvius radikalus, ir sudėtingos cheminių reakcijų sekos galutinis rezultatas yra ozono kiekio mažėjimas. Iki 1996 m. CFC gamyba bei emisijos buvo uždrausta tarptautiniu mastu, tačiau juodojoje rinkoje vis dar gaminami.