Rodionas Malinovskis
Rodionas Malinovskis | |
---|---|
Rodionas Malinovskis | |
Gimė | 1898 m. lapkričio 22 d. Odesa |
Mirė | 1967 m. kovo 31 d. (68 metai) Maskva |
Palaidotas (-a) | Nekropolis prie Kremliaus sienos |
Veikla | TSRS karvedys |
Pareigos | buvęs TSRS Gynybos ministras |
Žymūs apdovanojimai | |
Pergalės ordinas, penki Lenino ordinai, trys Raudonosios Vėliavos ordinai, du Suvorovo ordinai |
Rodionas Malinovskis (rus. Родио́н Я́ковлевич Малино́вский, 1898 m. lapkričio 22 d. Odesoje – 1967 m. kovo 31 d. Maskvoje) – tarybinis karinis ir valstybės veikėjas, Antrojo pasaulinio karo vadas. Tarybų Sąjungos maršalas (1944 m.), dukart Tarybų Sąjungos didvyris, Jugoslavijos nacionalinis didvyris. TSRS Gynybos ministras (1957–1967 m.).
Biografija
redaguotiPirmojo pasaulinio karo dalyvis-savanoris, apdovanotas Georgijaus kryžiumi. Nuo 1916 m. tarnavo rusų ekspediciniame korpuse Prancūzijoje.
Grįžęs 1919 m. pradėjo tarnybą Raudonojoje armijoje, pilietinio karo metu kariavo prieš admirolą A.Kolčaką.
1930 m. baigė M.Frunzės karo akademiją, tarnavo kavalerijos daliniuose Šiaurės Kaukaze ir Baltarusijoje. 1937–1938 m. respublikonų pusėje dalyvavo pilietiniame kare Ispanijoje. Grįžęs dėstė karo akademijoje.
Prasidėjus Vokietijos-Rusijos karui, vadovavo šaulių korpusui, 6-ajai armijai, Pietų frontui, dalyvavo Stalingrado mūšyje.
Nuo 1943 m. kovo mėn. vadovavo Ukrainos frontui, išvadavusiam nuo nacistų Rostovą ir Odesą. 1944 m. jam suteiktas Tarybų Sąjungos maršalo laipsnis, jis kariavo Vengrijoje ir Austrijoje. Už Vienos operaciją apdovanotas Pergalės ordinu.
1945 m. rugpjūčio mėn. prasidėjus TSRS-Japonijos karui, paskirtas vadovauti Užbaikalės frontui. Vėliau vadovavo Amūro, Tolimųjų Rytų karinėms apygardoms, nuo 1956 m. kovo mėn. buvo TSRS Gynybos ministro pirmasis pavaduotojas – Sausumos kariuomenės vadas.
1957 m. spalio mėn. nuo TSRS Gynybos ministro pareigų nušalinus maršalą G. Žukovą, užėmė ministro pareigas ir jas ėjo iki pat mirties. Palaidotas nekropolyje prie Kremliaus sienos Maskvoje.
R. Malinovskis buvo 2–7 šaukimų TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas, nuo 1955 m. – TSKP CK narys. Apdovanotas penkiais Lenino, trimis Raudonosios vėliavos, dviem Suvorovo ordinais, I laipsnio Kutuzovo ordinu.
Dukart Tarybų Sąjungos didvyris (1945 ir 1958 m.).
Papildoma informacija
redaguoti- R. Malinovskis ilgiausiai Rusijos ir TSRS istorijoje buvo gynybos ministru.
- Domėjosi šachmatais, kūrė šiam žaidimui uždavinius. Mokėjo prancūzų ir ispanų kalbas.
- 1962 m. Novočerkasko įvykių metu sankcionavo karinės jėgos panaudojimą prieš taikius demonstrantus.[1]
- R. Malinovskio tėvas buvo Krymo karaimas.[2]
Nuorodos
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ [1] Archyvuota kopija 2009-09-27 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Малиновский Р.Я. (Warheroes.ru inf.)
Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Georgijus Žukovas |
TSRS gynybos ministras 1957 - 1967 m. |
Po to: Andrejus Grečka |