Pereiti prie turinio

Kvebekas

Keisti nuorodas
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.
Kvebeku taip pat vadinamas ir miestas – žr. Kvebekas (miestas).
Kvebekas
pranc. Québec
Kvebeko vėliava Kvebeko herbas
Valstybė Kanados vėliava Kanada
Administracinis centras Kvebekas
Oficialios kalbos prancūzų
Gyventojų (2021[1]) 8 604 495
Plotas 1 542 056 km²
Tankumas (2021[1]) 6 žm./km²
ISO 3166-2 CA-QC
Tinklalapis www.gouv.qc.ca
Vikiteka KvebekasVikiteka

Kvebekas (pranc. Québec, angl. Quebec) – prancūzakalbė[2] provincija rytų Kanadoje. Tai pirmoji įkurta ir didžiausia pagal plotą Kanados provincija. Pietvakariuose ribojasi su Ontariju, šiaurės rytuose – su Niufaundlandu ir Labradoru, pietryčiuose – su Naujuoju Bransviku. Taip pat pietuose turi sieną su keliomis JAV valstijomis. Tai daugiausiai prancūzakalbių gyventojų turinti Kanados provincija. Dėl savo kalbos, kultūros ir jos institucijų Kvebekas sudaro savarankišką Kanados tautą.[3]

2021 m. Kvebeke gyveno 8,604 mln. gyventojų. Dauguma jų – kvebekiečiai (pranc. Québécois)[4]. Kvebekas yra vienintelis Šiaurės Amerikos regionas, kur pracūzakalbiai sudaro daugumą. Nors Kanadoje oficialios kalbos yra anglų ir prancūzų, vis dėlto Kvebeko oficiali kalba yra tik prancūzų. Administracinis centras yra Kvebekas, o didžiausias miestas Monrealis.

Kvebeko simboliai yra: įvairiaspalvis vilkdalgis[5], geltonasis beržas[6] ir baltoji pelėda[7]. Vėliavoje pavaizduota lelija. Kvebeko moto pranc. Je me souviens („Aš prisimenu“).

Kvebeko čiabuviais yra laikomos 39 pripažintos tautos, kurios dar vadinamos Pirmosiomis tautomis (indėnai). Dauguma jų kalbų priklauso irokėzų, algonkinų ir inuitų kalbų grupėms.

Istorija

Priešistorė ir europiečių atradimas

Žakas Kartjė

Kvebekas senovėje buvo inuitų, mohaukų, cree, algonkinų, innu, atikamekw, mi’kmaq, wyandot, abenaki, maliseet ir naskapi genčių gyvenvietė. Nors daugiausia tautų gyveno nesėsliai kaip medžiotojai, rankiotajai ir žvejai, Šv. Lauryno irokėzai gyveno sėsliai ir vertėsi žemės ūkiu.

Baskų žvejai apytiksliai jau nuo 1525 m. nuolatos atplaukdavo į rytų Kanados pakrantę iki Šv. Lauryno upės estuarijos. Pirmasis europiečių atradėjas atklydęs į Kvebeko vidurį buvo prancūzas Žakas Kartjė. 1534 m. jis pasiekė dabartinį Gaspé miestą. Pierre Chauvin 1600 m. dabartinėje Tadoussac gyvenvietėje įkūrė pirmąjį prekybos postą.

Naujoji Prancūzija

Pagrindinis straipsnis – Naujoji Prancūzija.
Naujosios Prancūzijos žemėlapis sudarytas Samuel de Champlain

1608 m. Samuel de Champlain įkūrė Kvebeko miestą, kuris buvo paskelbtas Naujosios Prancūzijos sostine. Palaipsniui susiformavo prekybiniai ir kariniai santykiai su algokinais ir wyandot gentimis. Manais su indėnais už metalo gaminius, ginklus ir alkoholį į Prancūziją buvo eksportuojami kailiai. Iš Kvebeko miesto į Kanados gilumas skverbėsi tyrinėtojai ir katalikų misionieriai. Kitos gyvenvietės kūrėsi palei Šv. Lauryno upę jau XVII a. (Monrealis 1642 m.).

Kvebeko pavadinimas kilo iš algokinų kalbos žodžio, kuris reiškia „kur upė siaurėja“. Juo buvo vadinamos vietos aplink Kvebeko miestą ir aplink Šv. Lauryno upę. Ankstyvieji pavadinimo rašybos variantai buvo Québecq (1601 m.) ir Kébec (1609 m.)[8][9].

1627 m. Liudvikas XIII suteikė Compagnie de la Nouvelle-France monopolija kontroliuoti kailių prekybą. Kvebeke vyravo pusiau feodalinė žemės dalyba ir buvo uždrausta į kraštą atsikelti ne katalikams. Šv. Sulpicijus ir Jėzuitų ordinai stengėsi algokinus ir wyandot atversti į katalikų tikėjimą. Dėl to, kad kolonizacija, vadovaujama Compagnie, vyko labai lėtai karalius Liudvikas XIV 1663 m. ją paskelbė karališkąją kolonija. Per kitą šimtmetį prancūzų kolonistų skaičius stipriai išaugo, kurie save vadino „Canadiens“, iki 60 tūkst. Dėl Prancūzijos draudimo hugenotams atsikelti į jos teritorijas, gyventojų skaičius nebuvo toks didelis kaip Trylikoje kolonijų.

Samuel de Champlain, „Naujosios Prancūzijos tėvas“, pasiekia Kvebeko miestą.

1753 m. Prancūzija, kad sumažintų Britanijos įtaką, pradėjo statyti fortus Ohajo regiono teritorijoje. Sekančiais metais Fort Duquesne sugriovimas tapo viena iš priežasčių, dėl ko kilo Prancūzų ir indėnų karas, kur kas didesnio Septynerių metų karo dalis. Prancūzijos pusėje kovojo wyandot, o Britanijos pusėje irokėzų gentys. 1759 m. Prancūzai buvo sutriuškinti Abraomo lygumoje. 1763 m. pagal Paryžiaus sutartį Naujoji Prancūzija krito Didžajai Britanijai. Tais pačiais metais britų karalius Jurgis III koloniją pervadino į Kvebeko provinciją.

Britų valdymas

Kai prancūzakalbių asimiliacija nepavyko 1774 m. britų parlamentas priėmė Kvebeko aktą. Šis įstatymas pripažino prancūzišką rašybos sistemą, religijos laisvę, o be to prancūzų kalbą ir kultūrą. Šitaip buvo siekiama užkirsti kelią Kvebekui prisijungti prie sukilusiu Trylikos kolonijų.

Tačiau įstatymas supykdė Trylika kolonijų, nes juo buvo perkeltos Kvebeko sienos į Ohajo ir Ilinojaus kraštus. Jis buvo vienas iš netolerantingiausių veiksmų, dėl kurių kilo JAV nepriklausomybės karas. 1775 m. invazija į Kvebeką buvo atremta. Dešimtys tūkstančių Britų imperijos šalininkų pabėgo į šiandieninę Kanadą. Pagal Paryžiaus sutartį, teritorijos į pietus už Didžiųjų ežerų buvo perduotos Jungtinėms Amerikos Valstijoms.

Kad patenkintų pabėgusius Britų imperijos šalininkus, Britanijos parlamentas 1791 m. priėmė konstitucinį aktą, kuris Kvebeko provinciją padalino į prancūzakalbę Žemutinę Kanadą ir anglakalbę Aukštutinę Kanadą joms suteikdama teisę rinkti savo parlamentą. Tarp JAV ir Didžiosios Britanijos padidėjusi įtampa peraugo į JAV-Britų karą, kuris tesėsi nuo 1812 m. iki 1814 m., bet galiausiai baigėsi be rezultatų.

Monrealis 1889 m.

Kaip ir kaimyninėje Aukštutinėje Kanadoje, Louis-Joseph Papineau ir Robert Nelson, 1837 m. formavo sukilėlių judėjimą, kurio tikslas buvo pabaigti britų kolonijinį valdymą. Britų armija iš pradžių buvo visiškai nepasirengusi, tačiau vis tiek galėjo numalšinti sukilimą. Remiantis lordo Lambton ataskaitą, kuris tyrė sukilimo priežastis, Aukštutinės ir Žemutinės Kanados provincijos, 1840 m., buvo suvienytos į Jungtinę Kanados provinciją. 1848 m. ji įgijo teisę į savivaldą ir pirmąjį demokratiškai renkamą vyriausybę.

Kanados provincija

1860-aisiai Britų Šiaurės Amerikos delegatai pradėjo kalbėti apie Britų Šiaurės Amerikos kolonijų suvienijimą. Įsigaliojus Britų Šiaurės Amerikos aktui 1867 m. liepos 1 d. Kanados dominija ir Kanados provincija buvo padalintos Ontarijo ir Kvebeko provincijas. Nors Kanadoje daugiausiai vyravo angliakalbiai, visgi Kvebeke išliko prancūzakalbių dauguma.

1870 m. Kanados federalinė vyriausybė iš „Hudson’s Bay Company“ įsigijo Rupertas’s Land ir taip buvo sukurtos Šiaurės Vakarų teritorijos. Per ateinančius dešimtmečius, federalinė vyriausybė, iš gautų teritorijų praplėtė esamas arba sukūrė naujas provincijas. Dviem etapais Kvebekas išplėtė savo plotą daugiau nei tris kartus. Pirmasis praplėtimas įvyko 1898 m. birželio 13 d. Kvebeko teritorija buvo išplėsta iki Džeimso įlankos. 1912 m. gegužės 15 d. priimtas įstatymas prijungė Ungava-Distrikt. Per 1927 m. pasienio konfliktą Kvebekas turėjo atiduoti siaurą teritorijos juostelę tuometinei Niufaundlando dominijai.

Iki XX a. vidurio Union nationale partija kovojo prieš reformas, bet kai XX a. septintajame dešimtmetyje į valdžią atėjo Parti libéral du Québec partija, Kvebeke įvyko daug reformų, kurios modernizavo visuomenę ir politinę sistemą. Ji buvo žinoma kaip „Tyli revoliucija“ (révolution tranquille). Vyriausybė, su šūkiu „Ponas savo namuose“ (Maître chez nous), mažino katalikų bažnyčios įtaką.

Politinė sistema

Nacionalinė Kvebeko asamblėja

Kvebeko politinė sistema yra paremta pagal Vestminsterio sistemą, su vienų rūmų parlamentu, Nacionaline Kvebeko asamblėja (Assemblée nationale du Québec). Ja sudaro 125 nariai, kurie yra renkami rinkimų apygardose, daugumos balsavimo sistema. Vicegubernatorius kartu su ministru pirmininku per tam tikrą laiką, vėliausiai po penkerių metų, gali paleisti parlamentą ir organizuoti vėl rinkimus, tai yra britų parlamento tradicijos kopija. Ministru tampa partijos vadovas, kuri surinko daugiausia balsų per rinkimus. Iki 1968 m. egzistavo, su paminėtais nariais, Aukštieji rūmai, įstatymų leidžiamoji valdžia.

Pagal Kanados konstitucija 24 vietos senate priklauso Kvebeko atstovams. Kaip Kanadoje įprasta, taip pat ir Kvebeko provinciją, atstovauja partijos, kurios nėra įsitraukusios į provincijos politiką.

Geografija

„Mon pays ce n’est pas un pays, c’est l’hiver“ (mano šalis ne šalis, o žiema) Gilles Vigneault

Kvebekas yra rytų Kanadoje. Vakaruose ribojasi su Kanados Ontarijo provincija, rytuose su Niufaundlando ir Labradoro ir Naujojo Bransviko provincijomis, bei JAV (Meinas, Naujasis Hampšyras, Vermontas, Niujorko valstija), taip pat šiaurėje su Nunavutu. Didžioji dalis įsikūrusi Labradoro pusiasalyje. Šiaurės vakaruose skalauja Hadsono įlanka, šiaurėje Ungavos įlanka, rytuose – Šv. Lauryno įlanka. Pietinė provincijos dalis, išsidėsčiusi prie Šv. Lauryno upės gyvenama tankiai, čia susitelkę dauguma didžiųjų ne tik provincijos, bet ir visos Kanados miestų. Tuo tarpu šiaurinė dalis, esanti Labradoro pusiasalyje apgyvendinta labai retai. Provincija yra apytiksliai tokio dydžio kaip trys Prancūzijos. Aukščiausias Provincijos taškas yra Mont D'Iberville 1652 m.[10] aukščio. Daugiau keturi penktadaliai Kvebeko ploto yra Labradoro pusiasalyje, kuri priklauso Kanados skydui.

Klimatas

Kvebeke vyrauja trys klimatiniai regionai. Pietuose ir vakaruose, kur daugiausiai gyventojų, vyrauja žemyninis klimatas, būdingos šiltos ir drėgnos vasaros, bei ilgos šaltos žiemos. Šiaurės Kanada ir Jungtinių Amerikos Valstijų pietus daugiausia įtakoja Kvebeko klimatą. Iš Atlanto vandenyno ir iš Šiaurės Amerikos atkeliauja įvairūs ciklonai, kurie remią kritulių kiekį provincijoje. Daugelyje sričių kasmet iškrenta daugiau nei 1000 mm kritulių per metus, iš jų 300 mm sniego. Tornadai ir perkūnijos provincijoje labai retas reiškinys, nei palyginti piečiau esančiame Ontaryje.

Centrinėje Kvebeko dalyje vyrauja subarktinis klimatas. Žiemos čia ilgos ir yra laikomos vienomis iš šalčiausių visoje Kanadoje, kai vasaros yra karštos, bet dėl arktinio oro masių įtakos labai trumpos. Kritulių kiekis yra šiek tiek mažesnis nei provincijos pietuose.

Šalies šiaurėje vyrauja poliarinis klimatas su labai šaltomis žiemomis ir labai trumpomis ir ganėtinai vėsiomis vasaromis. Labiausiai klimatą veikia Arkties vandenyno srovės ir Arkties oro masės.

Administracinis suskirstymas

Kvebeko regionai

Kvebekas yra suskirstytas į 17 administracinių regionų (pranc. régions administratives, MRC). Tai savo ruožtu regioninės savivaldybės (pranc. municipalités régionales de comté), kurios perimą kai kurias svarbesnes užduotis ne tik regioniniais klausymais. Tai apima žemės naudojimo plano kūrimą, vandens tiekimą ir atliekų tvarkymą. 14 laisvųjų miestų patys atlieką MRC užduotis. Kvebeko ir Monrealio didmiesčiai turi specialų metropolinių bendruomenių statusą (pranc. communauté métropolitaine, CM). Ši sistema pakeitė iki 1980-ųjų gyvavusią apskričių sistemą (pranc. comtés)

Žemiausio lygio vietinės valdžios vienetas yra bendruomenė. Bendrijos formomis Kvebeke yra laikomi miestai (pranc. Ville), savivaldybės (pranc. municipalité), kaimai (pranc. village), parapijos (pranc. paroisse), kantonai (pranc. canton) bei šiauriniai, kri ir naskapių kaimai (pranc. villages nordique, cri et naskapi).

Gyventojai

Gyventojų surašymas [11]
Metai Gyventojų Metai Gyventojų
1851 892.061 1931 2.874.255
1861 1.111.566 1941 3.331.882
1871 1.191.516 1951 4.055.681
1881 1.359.027 1961 5.259.211
1891 1.488.535 1971 6.027.765
1901 1.648.898 1981 6.438.403
1911 2.005.776 1991 6.895.963
1921 2.360.665 2001 7.237.479

1605 m. Kvebeke gyveno apie 44 tūkst. gyventojų. 1754 m. prieš Septynerių metų karą skaičius nebuvo smarkiai padidėjęs apie 55 tūkst. gyventojų. 1806 m. Kvebeko gyventojų skaičius jau siekė apie 250 tūkst. gyventojų.

Gimstamumas Kvebeke yra vienas iš mažiausių Kanadoje. 1,52 gimimo yra žymiai mažesnis negu respublikinis Kanados lygis, kuris yra 2,1. Tai yra ryškus pasikeitimas palyginti su padėtimi, kuri buvo prieš 1960 m. Visgi, gimstamumas 2003 m. buvo didesnis 9,8 % nei mirtingumas 7,4 %. Gyvenimo trukmė 2002 m. siekė pas vyrus 76,3 ir pas moteris 81,9 metus.

Kvebeko nacionalinė šventė. Eitynės su Kvebeko vėliavomis Monrealio mieste

Pagal gyventojų surašymą 2001 m. 68,7 % gyventojų laikė save kanadiečiais. 29,6 % buvo prancūzų, 4,1 % airių, 3,5 % anglų ir 2,2 % škotų kilmės (buvo galima keletas variantų). Čiabuvių gyventojų surašyta nedaug (1,8 % indėnų, 0,3 % metisų, 0,1 % inuitų)[12]. Daugelis genčių atsisako dalyvauti gyventojų surašyme, nes jų juridinis statusas yra dar neaiškus.

Kalba

Kvebekas yra vienintelė Kanados provincija, kur prancūzų yra vienintelė oficiali kalba. Per 2001 m. Kanados gyventojų surašymą 79,0 % gyventojų nurodė prancūzų kaip gimtąją kalbą. Anglakalbių dalis buvo 7,7 %[13]. Visgi 40,8 % nurodė esą dvikalbiai (prancūzų/anglų)[14]. Monrealio regione prancūzakalbių dalis sudaro 65 %, o tai yra mažiau nei likusioje provincijos dalyje. Kitakalbių dalis, kurių gimtoji kalba nėra nei prancūzų nei anglų, sudaro 11,9 %. Populiariausios kita kalbių kalbos yra italų 1,8 %, arabų 1,6 % ir ispanų 1,5 %.[15]

Religija

Kvebekas

Kvebeke, priešingai nei kitose provincijose, vyrauja katalikai. Tą lėmė tai, kad į Naująją Prancūziją galėjo atsikelti tik katalikai, o vėliau į kraštą dar atsikėlė daug airių. Kvebeko globėju laikomas Jonas Krikštytojas.

Per 2001 m. gyventojų surašymą 90,2 % gyventojų save laikė krikščionimis (83,4 % katalikai, 4,7 % protestantai, 1,4 % ortodoksai ir 0,8 % kiti krikščionys). Kitos religijos: musulmonai 1,5 %, judėjai 1,3 %, budistai 0,6 %, hindusitai 0,3 %. Į klausimą neatsakė 5,8 %[16].

Didžiausi miestai

Šaltinis: Statistics Canada [17]

Ekonomika

Monrealio centras

Kvebeke yra dideli kasybos rajonai, kuriuose kasama geležies, vario rūdos, taip pat auksas ir sidabras. Didelės aliuminio ir medžio apdirbimo įmonės. Svarbiausia žemės ūkio šaka – gyvulininkystė. Taip pat auginama bulvės, kukurūzai ir kt.

Provincija pasižymi gamtos ištekliais. Kvebeke gausu upių, ežerų ir milžinišku miškų ir dėl to provincijoje klesti popieriaus ir medžio pramonė, taip pat išgaunama daug elektros energijos iš hidroelektrinių. Šv. Lauryno upės slėnis yra labai vaisingas. Jame auginami vaisiai, daržovės ir grūdai. Kvebekas yra vienas iš pagrindinių klevo sirupų eksportuotojų. Joje taip pat yra verčiamasi gyvulininkyste.

Miestuose vyrauja įvairi pramonė.

Turizmas

Turizmas yra labai svarbi pramonės šaka. 2004 m. Kvebeką aplanke 28 mln. turistų. Jis sudaro apie 130 tūkst. tiesioginių ir apie 48 tūkst. netiesioginių darbo vietų. Neskaitant vietinio turizmo Kanadoje, daugiausiai turistų į provinciją atvyksta iš JAV, Prancūzijos, JK, Vokietijos, Meksikos ir Japonijos[18].

Literatūra

  • Daniel Chartier: Littérature, immigration et imaginaire au Québec et en Amérique du Nord, Paris [unter anderem], L' Harmattan, 2006, ISBN 2-296-00264-1
  • Christian Dufour: Le défi français – regards croisés sur la France et le Québec, Sillery, QC, Éditions du Septentrion, 2006, ISBN 2-89448-459-3
  • Christian Lammert: Nationale Bewegungen in Québec und Korsika – 1960–2000, Frankfurt unter anderem, Campus-Verl., 2004, ISBN 3-593-37466-8
  • Yves Bourdon, Jean Lamarre: Histoire du Québec, Laval, Québec 1998, ISBN 2-7616-0753-8.
  • Victor Armony: Le Québec expliqué aux immigrants. VLB Éditeur, Montréal 2007. ISBN 978-2-89005-985-6. Deutsche Ausgabe: Leben in Québec. Soziokulturelle Betrachtungen eines Zugewanderten. Aus dem Fr. von Regine Scheffer, Herausgegeben von Ingo Kolboom, Heidelberg, Synchron, 2010, 231s., ISBN 978-3-939381-34-1

Išnašos ir šaltiniai

  1. ↑ CANADA: Agglomerations // Provinces and Territories, citypopulation.de
  2. ↑ "Title I :Status of the French language. " Government of Quebec. Nuoroda tikrinta on November 10, 2010. "1. French is the official language of Québec. " – Original French: Titre I – Le statut de la langue française – Chapitre I – La langue officielle du Québec Archyvuota kopija 2006-12-11 iš Wayback Machine projekto..
  3. ↑ Cour suprême du Canada: Renvoi sur l’opposition du Québec à une résolution pour modifier la Constitution, [1982 2 R.C.S. 793] Archyvuota kopija 2010-05-05 iš Wayback Machine projekto. – „Wir müssen anerkennen, dass die beiden Völker, die Kanada gegründet haben, grundsätzlich gleich sind und dass Quebec innerhalb der kanadischen Föderation durch Sprache, Kultur und Institutionen eine eigenständige Gesellschaft bildet und alle Attribute einer deutlichen nationalen Gemeinschaft aufweist“, Original: « On devra reconnaître que les deux peuples qui ont fondé le Canada sont foncièrement égaux et que le Québec forme à l’intérieur de l’ensemble fédéral canadien une société distincte par la langue, la culture, les institutions et qui possède tous les attributs d’une communauté nationale distincte ».
  4. ↑ The term Québécois (feminine: Québécoise), which is usually reserved for francophone Quebeckers, may be rendered in English without both e-acute (é): Quebecois (fem.: Quebecoise). (Oxford Guide to Canadian English Usage; ISBN 0-19-541619-8; p. 335).
  5. ↑ http://www.gouv.qc.ca/portail/quebec/pgs/commun/portrait/drapeau/?lang=en Archyvuota kopija 2008-06-11 iš Wayback Machine projekto.
  6. ↑ http://www.gouv.qc.ca/portail/quebec/pgs/commun/portrait/drapeau/?lang=en Archyvuota kopija 2008-06-11 iš Wayback Machine projekto.
  7. ↑ http://www.gouv.qc.ca/portail/quebec/pgs/commun/portrait/drapeau/?lang=en Archyvuota kopija 2008-06-11 iš Wayback Machine projekto.
  8. ↑ Patricia Afable, Madison Beeler: „Place Names“, in Handbook of North American Indians. Bd. 17, S. 191. William C. Sturtevant, Washington DC 1996.
  9. ↑ The birth of Quebec – Canadian Broadcast Corporation, 2001
  10. ↑ Mont D’Iberville, Québec/Newfoundland, Peakbagger.com
  11. ↑ Bevölkerungsentwicklung Ontarios Archyvuota kopija 2006-11-13 iš Wayback Machine projekto. – Statistics Canada
  12. ↑ Volkszählung 2001: Ethnische Zusammensetzung der Bevölkerung Archyvuota kopija 2008-02-19 iš Wayback Machine projekto. – Statistics Canada
  13. ↑ Volkszählung 2001: Bevölkerung nach Muttersprache Archyvuota kopija 2009-03-10 iš Wayback Machine projekto. – Statistics Canada
  14. ↑ 2006 Community Profiles Archyvuota kopija 2008-12-10 iš Wayback Machine projekto. – Statistics Canada
  15. ↑ Detaillierte Aufschlüsselung der Muttersprachen Archyvuota kopija 2008-12-10 iš Wayback Machine projekto. – Statistics Canada
  16. ↑ Religionszugehörigkeit laut Volkszählung 2001 Archyvuota kopija 2008-12-10 iš Wayback Machine projekto. – Statistics Canada
  17. ↑ Einwohnerzahlen nach Gemeinden Archyvuota kopija 2008-12-10 iš Wayback Machine projekto. – Statistics Canada
  18. ↑ Offizielle Tourismusseite der Regierung Québecs Archyvuota kopija 2009-02-10 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

Istorija
Kanados provincijos ir teritorijos Kanados vėliava
Provincijos: Alberta | Britų Kolumbija | Kvebekas | Manitoba | Naujasis Bransvikas | Naujoji Škotija | Niufaundlandas ir Labradoras | Ontarijas | Princo Edvardo sala | Saskačevanas |
Teritorijos: Jukonas | Nunavutas | Šiaurės Vakarai


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kvebekas&oldid=7120791"