Aukštutinių sorbų kalba

Aukštutinių sorbų kalba Hornjoserbšćina
Kalbama	Vokietija (Saksonija, Brandenburgas)
Kalbančiųjų skaičius	40 000
Kilmė	indoeuropiečių  - slavų    - vakarų slavų     - sorbų      - aukštutinių sorbų
Kalbos kodai
ISO 639-2	hsb
ISO 639-3	hsb

Aukštutinių sorbų kalba (sav. Hornjoserbšćina) – slavų kalbų grupei, vakarų slavų kalbų pogrupiui priklausanti kalba, vartojama sorbų tautybės žmonių, gyvenančių pietryčių Vokietijoje (Aukštutinėje Lužicoje). Kalbančiųjų skaičius – apie 40 tūkst. žmonių.

Seniausi rašytiniai šaltiniai aukštutinių sorbų kalba – 1532 m. Baucene rastas Burger Eydt Wendisch.

Aukštutinių sorbų kalba yra trečia pagal populiarumą mažumų kalba Vokietijoje (po turkų ir danų), tačiau palaipsniui nyksta.

Dvikalbis užrašas Vokietijoje; apačioje – užrašas aukštutinių sorbų kalba

Naudoja lotynišką raidyną.

Sorbų raidynas
a	b	c	č	ć	d	dź	e	ě	f	g	h	ch	i	j	k	ł	l	m	n	ń	o	ó	p	(q)	r	ř	s	š	t	u	(v)	w	(x)	y	z	ž
A	B	C	Č	Ć	D	Dź	E	-	F	G	H	Ch	I	J	K	Ł	L	M	N	-	O	-	P	(Q)	R	-	S	Š	T	U	(V)	W	(X)	(Y)	Z	Ž

Aukštutinių sorbų kalba turi septynis linksnius. Bet šauksmininkas paprastai nėra kaip vardininkas, tik jei daiktavardis yra vyriškosios giminės, pavyzdžiui, V. nan 'tėvas' – Š. nano! 'tėve!', o žodis knjeni 'ponia' neturi šauksmininko. Bet: V. mać 'motina' – Š. maći! 'motina!'. Bevardės giminės daiktavardžių vardininkas, galininkas ir šauksmininkas sutampa.

Nuorodos

• hsb Duomenys apie kodu „hsb“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com