Birželio 17
Išvaizda
Geg – Birželis – Lie | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | |||||
3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |
10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 |
17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 |
24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
2024 |
Birželio 17 yra 168-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 169-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 197 dienos.
Informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Pasaulinė kovos su dykumų plitimu ir sausromis diena
- 1994 m. Jungtinių Tautų organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė birželio 17 d. Pasauline kovos su dykumų plitimu ir sausromis diena. Šiais metais priimta kovos su sausromis konvencija. Diena skirta informuoti visuomenę apie sausros padarinius ir padėti kitoms tautoms kovoti su šia problema.
Šventės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Islandija – Nepriklausomybės diena.
Vardadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Adolfa – Adolfas – Adolfina – Adolis – Dauganta – Daugantas – Grigalius – Laura – Rimvydas – Vilmantė
Šią dieną Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1939 m. – per pratybas virš jūros vilkdamas taikinį pateko į suktuką ir sudužo Lietuvos Karo aviacijos lėktuvas Avro 626 (Nr. 703). Lakūnai-stažuotojai Stasys Užkurys ir Kazys Šulskus buvo sužeisti.[1]
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1838 m. – Antanas Brundza, Lietuvos kunigas, knygnešių organizatorius (m. 1892 m.).
- 1880 m. – Vladas Nagius-Nagevičius, Lietuvos gydytojas, archeologas, Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjas, generolas, politinis ir visuomenės veikėjas (m. 1954 m.).
- 1890 m. – Alfonsas Sklėrius-Šklėrys, Lietuvos karinis ir visuomenės veikėjas, artilerijos pulkininkas, dailininkas (m. 1943 m.).
- 1897 m. – Juozas Kajeckas, Lietuvos teisininkas, diplomatas (m. 1978 m.).
- 1910 m. – Marijonas Babenskas, Lietuvos veterinarijos gydytojas helmintologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 1997 m.).
- 1925 m. – Jonas Tatoris, Lietuvos menotyrininkas, architektūros istorikas (m. 2004 m.).
- 1928 m. – Vanda Venckutė-Augienė, Lietuvos aktorė (m. 2010 m.).
- 1930 m. – Vytautas Kairiūkštis, Lietuvos kompozitorius, dainininkas (tenoras), pedagogas (m. 2020 m.).
- 1933 m. – Emilija Dalia Cinauskaitė-Verbylienė, Lietuvos teatro aktorė. Vadovavo Šiaulių miesto moksleivių namų dramos kolektyvui, „Ventos“ gamybinio susivienijimo vaikų mėgėjiškam teatrui.
- 1934 m. – Zina Jockutė-Martinaitienė, Lietuvos dailininkė tekstilininkė, tapytoja.
- 1939 m.:
- Antanas Buračas, politekonomijos, tarptautinių finansų ir investicijų specialistas. Habilituotas daktaras (ekonomikos mokslų daktaras 1971 m.), LMA akademikas (1976 m.), Pasaulio inovacijų fondo narys (išrinktas 2001 m.).
- Henrikas Adolfas Kebeikis, kelių statybos inžinierius, kolekcininkas, visuomenės ir politikos veikėjas.
- 1940 m. – Saulius Vladas Sipaitis, lietuvių teatro ir kino aktorius.
- 1946 m. – Bronė Valaitienė, Lietuvos ir Šakių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1949 m. – Jan Sinicki, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1950 m.:
- Alfredas Stasys Nausėda, Lietuvos ir Šilutės rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
- Juozas Jaruševičius, miškininkas, miškų inžinierius, Lietuvos politinis veikėjas (buvęs Seimo narys).
- 1953 m. – Lilija Rakauskienė, Lietuvos ir Druskininkų politinė bei visuomenės veikėja.
- 1957 m. – Linas Čekanavičius, Lietuvos ekonomistas, matematikas, socialinių mokslų daktaras.
- 1971 m. – Gvidas Vilys, lietuvių audėjas, tautodailininkas, humanitarinių mokslų (menotyra, muzikologija) daktaras.
- 1973 m. – Darius Baronas, Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
- 1976 m. – Elijus Burgis, Lietuvos teisininkas, verslo teisės advokatas, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ partneris, buvęs Lietuvos (LJAA) ir Europos jaunųjų advokatų asociacijų (EYBA) prezidentas.
- 1978 m. – Marius Mačiulis, Lietuvos aktorius ir laidų vedėjas.
- 1981 m. – Viktorija Perminaitė, pop-muzikos dainininkė, buvusi grupės Mango narė.
- 1985 m. – Kęstutis Ivaškevičius, Lietuvos futbolininkas, rungtyniaujantis Izraelio Tel Avivo „Bnei Jehuda“ klube, saugo pozicijoje. Karjerą pradėjo „Atlante“, vėliau žaidė FBK Kaunas klube ir netrukus buvo paskolintas Heart of Midlothian. Ivaškevičius taip pat kviečiamas į Lietuvos nacionalinę rinktinę.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1874 m. – Abrahamas Firkovičius, karaimų kultūros istorikas, keliautojas (g. 1787 m.).
- 1901 m. – Andrius Kadaras, Lietuvos evangelikų reformatų kunigas.[2] (g. 1831 m.).
- 1915 m. – Kristupas Jurkšaitis, Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas, spaudos darbuotojas, tautosakininkas, kalbininkas, vertėjas, kultūros veikėjas (g. 1852 m.).
- 1956 m. – Antanas Jaroševičius, Lietuvos dailininkas, kultūros ir visuomenės veikėjas, pedagogas (g. 1870 m.).
- 1964 m. – Juozas Grybauskas, aktorius (g. 1903 m.).
- 1970 m. – Stasys Girdvainis, Lietuvos diplomatas, teisininkas (g. 1890 m.).
- 1975 m. – Blažiejus Abraitis, Lietuvos gydytojas histologas (g. 1899 m.).
- 1995 m. – Julius Jurgaitis, muzikos mokytojas ir chorvedys (g. 1927 m.).
- 2000 m. – Juozas Jagelavičius, Lietuvos irkluotojas, sporto teisėjas (g. 1939 m.).
- 2020 m. – Vincentas Gečas, Lietuvos tapytojas (g. 1931 m.).
- 2021 m. – Jonas Algimantas Juozaitis, Lietuvos tinklinio ir plaukimo treneris, dėstytojas, sporto mokslininkas (g. 1933 m.).
Šią dieną pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1789 – Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu Trečiojo luomo atstovai Prancūzijos Generaliniuose luomuose pasiskelbė Nacionaline asamblėja;
- 1885 – Laisvės statula atplukdyta į Niujorko uostą;
- 1895 – Niujorke oficialiai atidarytas Harlemo laivybos kanalas, sujungęs Hadsono upę ir Long Ailendo sąsiaurį;
- 1985 – pradėjo veikti garsusis kabelinės televizijos tinklas „Discovery”.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1682 m. – Karolis XII, 1697–1718 m. Švedijos karalius (m. 1718 m.).
- 1691 m. – Džiovanis Paolo Paninis, italų tapytojas ir architektas, geriausiai žinomas kaip vedutistas (veduta – dailės kūrinys, detaliai vaizduojantis mietsą, jo fragmentą arba atskirus pastatus) (m. 1765 m.).
- 1703 m. – John Wesley, tai krikščionių teologas, protestantų lyderis ir metodistų judėjimo įkūrėjas. Jis laikomas vienu iš garsiausių Anglijos teologų. John Wesley būnant penkerių metų, jį išgelbėjo iš gaisro. Šis gyvenimo įvykis neva pakeitęs visą John Wesley gyvenimą.[3] (m. 1791 m.).
- 1818 m. – Šarlis Guno, prancūzų kompozitorius, sukūręs operas „Faustas“ ir „Romeo ir Džiuljeta“ (m. 1893 m.).
- 1882 m. – Igoris Fiodorovičius Stravinskis, rusų kompozitorius, daugelio laikomas vienu įtakingiausiu XX a. muzikai kompozitorių. Buvo kosmopolitinių pažiūrų. Žurnalo Time tituluotas vienu iš įtakingiausiu šimtmečio žmonių.[4] Stravinskio kūrybai būdingas stilistinis įvairumas (m. 1971 m.).
- 1888 m. – Heincas Vilhelmas Guderianas, Vokietijos karinis veikėjas, karybos teoretikas, motorizuotų karybos metodų „tėvas“, generolas pulkininkas (m. 1954 m.).
- 1904 m. – John Vernon McGee, JAV presbiterionų bažnyčios pastorius, labiausiai žinomas kaip radijo programų apie Bibliją autorius (m. 1988 m.).
- 1920 m. – François Jacob, 1965 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[5].
- 1940 m. – George Arthur Akerlof, 2001 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[6].
- 1944 m. – Jornas Ipsenas, vokiečių teisėtyrininkas konstitucionalistas, Osnabriuko universiteto profesorius (nuo 1981 m.).
- 1945 m. – Edouard Louis Joseph, Baron Merckx, nebelenktyniaujantis profesionalus belgų plento dviratininkas.
- 1946 m. – Eduardas Kamanjas, Argentinos politikas. Nuo 2001 m. gruodžio 31 d. iki 2002 m. sausio 1 d. laikinai ėjo Argentinos prezidento pareigas.
- 1971 m. – Paulina Rubio Rue Riestra, Meksikos dainininkė, aktorė, dainų autorė.
- 1976 m. – Piotras Svidleris, Rusijos šachmatų didmeistris. Pagal FIDE reitingą 2009-ųjų sausį Svidleris buvo 20-as pasaulyje.
- 1980 m.:
- Kimeru, japonų dainininkas.
- Venus Viljams, JAV sportininkė, buvusi pirma pasaulio raketė.
- 1983 m. – Lee Ryan, britų dainininkas, buvęs grupės Blue narys[7].
- 1985 m. – Markosas Bagdatis, profesionalus Kipro tenisininkas. Jis tapo žinomas po to, kai 2006 metų Australian Open turnyre pateko į finalą. Vėliau, tais pačiais metais, jis pateko į Vimbldono turnyro pusfinalį. Po šių dvejų laibai sėkmingų turnyrų, jis ATP reitinge pasiekė savo aukščiausiąją poziciją – 8. Šiuo metu šis kiprietis ATP reitinge užima 42 vietą.
- 1987 m. – Nozomi Tsuji, japonų dainininkė[8].
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1887 m. – Hugas Birgeris, Švedijos tapytojas. Nuo 1870 m. iki 1877 m. studijavo Stokholmo dailės akademijoje. 1877 m. jis gavo karališkąjį medalį už reikšmingiausią savo darbą Syndafallet (žmogaus kritimas). Birgerio darbas eksponuojamas Geteborgo dailės muziejuje ir Švedijos nacionaliniame muziejuje Stokholme (g. 1854 m.).
- 1940 m. – Arthur Harden, 1929 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[9] (g. 1865 m.).
- 1983 m. – Siko Dolidzė, gruzinų kino režisierius, scenaristas. Vienas Gruzijos kinematografijos pradininkų (g. 1903 m.).
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Avro 626, Lietuvos sparnai 1996 Nr.2, Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?826
- ↑ Emilis Jokūbas Trečiokas. Biržų kalendorius.
- ↑ Wallace, Charles Jr (1997) Susanna Wesley: the complete writings, New York : Oxford University Press, psl. 67, ISBN 0-19-507437-8
- ↑ Glass 1998[1].
- ↑ (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ (angl.) Nobelio ekonomikos premijos laureatai
- ↑ Lee Ryan. Informacija.
- ↑ Nozomi Tsuji. Informacija.
- ↑ (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai