Elektros laidininkas
Elektros laidininkas – medžiaga, turinti laisvųjų elektringųjų dalelių, arba krūvininkų. Atsiradus elektriniam laukui, elektronai (krūvininkai) laidininke juda dvejopai: be chaotiško labai intensyvaus šiluminio judėjimo jie lėtai slenka viena kryptimi – tai vadinamas elektronų dreifas.[1]
Laidininkai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Geriausi laidininkai yra metalai. Prie laidininkų taip pat priskiriami elektrolitų tirpalai, drėgnas oras, plazma, žmogaus kūnas, žemė ir kt. Metaluose teigiamuosius jonus supa laisvieji elektronai. Kai išorinis elektrinis laukas lygus nuliui, laisvieji elektronai juda metalu netvarkingai, t. y. įvairiomis kryptimis. Elektronų šiluminio judėjimo intensyvumas priklauso nuo temperatūros. Laidininko viduje elektrinio lauko nėra, nes elektronų ir jonų sukuriami elektriniai laukai kompensuoja vieni kitus. Šiuo reiškiniu pagrįsta elektrostatinė apsauga – elektriniam laukui jautrių prietaisų saugojimas metalinėse dėžėse.
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ TARASONIS, Vytautas. Fizika: vadovėlis XI–XII klasei . Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 108 p. ISBN 5-420-00253-1.