Grūšlaukės dvaras
Grūšlaukės dvaras | |
---|---|
Įkurtas | 1675 m. |
Bajorų giminės | Vainos Oginskiai Masalskiai Potockiai Zubovai Tiškevičiai |
Grūšlaukės dvaras – buvęs dvaras šiaurinėje - šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, į vakarus nuo Salantų, prie kelių 2305 Salantai–Grūšlaukė–Benaičiai ir 2327 Vaineikiai–Grūšlaukė–Medininkai .
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įkurtas 1675 m. didikams Motiejui ir Benediktui Vainoms pasidalinus Salantų dvaro valdas. Grūšlaukės dvarui atiteko Grūšlaukės vaitija su Kumpikų, Juodupėnų, Jakštaičių, Narmantų, Pesčių ir Bajoralių kaimais.[1]
Be minėtų kaimų, 1750 m. dvarui priklausė Buginiai, Kirkšiai, Mažonai, Padvarninkai, Palšiai, Pėtaraičiai, Peldžiai, Serapinai, Šaučikiai ir Urbaičiai.[2]
Po 1861 m. baudžiavos panaikinimo vykdyta žemės reforma dvaro valdas apkarpė, kadangi nemažai dirbamos žemės teko perleisti iš baudžiavos paleistiems valstiečiams. 1870 m. atodirbio prievolę Grūšlaukės dvaro žemėje atlikinėjo Grūšlaukės miestelio, Kumpikų, Erlėnų, Pesčių, Naujųjų Salantų ir Juodupėnų valstiečiai.[3]
Prasidėjus Lietuvos žemės reformai, 1922 m. dvaro valdos buvo paimtos valstybės nuosavybėn, dvaras išparceliuotas, o žemė išdalinta kumečiams ir iš Grūšlaukės valsčiaus kilusiems Lietuvos kariuomenės savanoriams kūrėjams.
Dvaro savininkai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Motiejus Vaina, 1675 – 1692? m.
- Kazimieras Dominykas Oginskis, 1692 – 1733 m.
- Elena Oginskienė, 1733 – 1739 m.
- Ignotas Oginskis, 1739 – 1775 m.
- Ignotas Jokūbas Masalskis, po 1775 – 1794 m.
- Elena Apolonija Potockienė, 1795 m.
- Vincentas Gavelas Potockis, 1795 – 1806 m.
- Platonas Zubovas, 1806 – 1822 m.
- Mykolas Juozapas Tiškevičius, 1824 – 1839 m.
- Juozapas Mykolas Tiškevičius, 1839 – 1844 m.
- Juozapas Tiškevičius, 1845 – 1891 m.
- Sofija Tiškevičienė, 1891 – 1922 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Paulius Vaniuchinas. Salantų dvaro valdytojai. - Pajūrio naujienos – 2004. - Nr. 55
- ↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. - Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. - Žemaičių praeitis. - Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. - T. 15. - P. 70–71
- ↑ Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: cоставленъ в 1870 году. - C. 78