Juozapas Potockis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Juozapas Potockis | |
|---|---|
| |
| Potockiai | |
| |
| Herbas „Pilava“ | |
| Gimė | 1673 m. |
| Mirė | 1751 m. gegužės 19 d. (~78 metai) |
| Tėvas | Andžejus Potockis |
| Sutuoktinis (-ė) | Viktoroja Leščinskaitė, Liudvika Mnišek |
| Vaikai | Stanislovas Potockis, Sofija Potockytė |
| Žymūs apdovanojimai | |
 | |
 Vikiteka |
Juozapas Potockis |
Juozapas Potockis (lenk. Józef Potocki; 1673–1751 m. gegužės 19 d.) – ATR karinis ir politinis veikėjas, Lenkijos bajorų Potockių giminės atstovas. Krokuvos kaštelionas ir Karūnos didysis etmonas, 1702–1744 metais buvo Kijevo vaivada.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Juozapas Potockis žinomas kaip vienas iš turtingiausių savo laiko magnatų. Jo tėvas Andžejus Potockis buvo Karūnos lauko etmonu. Valdų centras tos giminės šakos buvo Nemirovas, kur 1737 metais Juozapas organizavo diplomatinį kongresą.
Daugiau nei 40 metų (1702–1744) buvo Kijevo vaivada, Karūnos armijos regimentas nuo 1733 metų, Karūnos didysis etmonas nuo 1735 metų, Poznanės vaivada nuo 1743 metų, Krokuvos kaštelionas nuo 1748 ir Haličo, Varšuvos, Ležaisko, Kolomijsko, Červonogrado, Sniatinsko ir Bolemovsko seniūnas.
1703 metais Juozapas Potockis nuslopino Kazokų-valstiečių sukilimą vadovaujant pulkininkui Semionui Palijai, Ukrainoje. Buvo Lenkijos karaliaus Augusto Stipriojo šalininkas, bet 1705 metais jis pradėjo remti Stanislovą Leščinskį.
Juozapas Potockis patyrė pralaimėjimą Konecpolio mūšyje 1708 metais. Nuo 1709 metų, po Poltavos mūšio, jis gyveno tremtyje, Vengrijoje ir Turkijoje. 1714 metais jis grįžo į Lenkiją kartu su Teodoru Potockiu ir tapo magnatų Čartoriskių, kuri buvo vadinama „Familija“ opozicijos lyderiu.
Palaidotas Ivano Frankovske.
Šeima ir vaikai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Juozapas Potockis buvo vedęs du kartus. Jo pirma žmona buvo Viktoroja Leščinskaitė (m. 1732), Palenkės vaivados Vaclovo Leščinskio (m. 1688) ir Sofijos Kristinos Opalinskaitės (1643–1699) duktė, nuo santuokos su kuria turėjo sūnų ir dukterį. 1732 metais vedė antrą kartą Liudviką Mnišek (1712–1785), nuo santuokos su kuria vaikų neturėjo. Vaikai:
- Stanislovas Potockis (1698–1760), Smolensko, Kijevo ir Poznanės vaivada
- Sofija Potockytė, 1-mas vyras Gniezno seniūnas Adamas Smigelskis, 2-ras vyras Palenkės kaštelionas Dominykas Petras Kosakovskis.
Lietratūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- istoria Dyplomacji Polskiej, tom II 1572–1795 pod red. Zbigniewa Wójcika, PWN Warszawa 1982, s. 424.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Martynas Konskis |
 1702–1744 |
Po to: Stanislovas Potockis |
| |||||||
| |||||||
