Pereiti prie turinio

Kauno Maironio universitetinė gimnazija

Koordinatės: 54°53′50″ š. pl. 23°53′44″ r. ilg. / 54.89722°š. pl. 23.89556°r. ilg. / 54.89722; 23.89556
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°53′50″ š. pl. 23°53′44″ r. ilg. / 54.89722°š. pl. 23.89556°r. ilg. / 54.89722; 23.89556

Kauno Maironio universitetinė gimnazija
Kauno Maironio universitetinė gimnazija herbas
Kauno Maironio universitetinė gimnazija herbas
Kauno Maironio universitetinė gimnazija
{{{antraštė}}}
Adresas Gimnazijos g. 3, Kaunas
Direktorius(-ė) Daiva Garnienė
Mokinių skaičius 640
Įkūrimo data 1843 m.
Uždarymo data
Išleista laidų 96
Pedagogų skaičius 50
Renovuota gimnazija
Gimnazijos pastatas tarpukariu
Gimnazija iš kiemo pusės
Pagrindinis įėjimas
Antrojo Seimo atidarymo posėdis 1923 m. birželio 5 d.

Kauno Maironio universitetinė gimnazija – dieninė, keturmetė savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Kaune, Gimnazijos g. 3, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 290133810.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įsteigus Kauno guberniją, 1843 m. iš Kražių perkelta Kražių kolegija, kuriai patvirtinamas gubernijos gimnazijos statusas. 1863 m. ji perkeliama į naujai pastatytus rūmus, projektuotus architekto Nikolajaus Čiagino (dabartinis gimnazijos pastatas).

1909 m. pristatomas trečiasis aukštas, 1912 m. suteikiamas grafo Platovo vardas. Kilus Pirmajam pasauliniam karui, gimnazija buvo uždaryta, jos kanceliarija perkelta į Smolenską. 1920–1922 m. dabartiniuose mokyklos rūmuose veikė Aukštieji kursai, davę pradžią Lietuvos universitetui, iš kurio išaugo visi didieji Kauno universitetai ir akademijos. 1920 m. šiame pastate vyko Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo posėdis, dirbo pirmasis, antrasis ir trečiasis Seimai.

1927 m. rugsėjo 1 d. įkurta „Aušros“ mergaičių valstybinė gimnazija, kuri veikė iki 1940 m. Tai vienas ryškiausių mokyklos istorijos etapų. Gimnazijoje veikė 14 klasių: 8 humanitarinės ir 6 komercinės. Mokėsi 573 mokinės. Komercijos klasėje, be bendrojo lavinimo dalykų, buvo dėstoma buhalterija, mašinraštis ir kiti komerciniai dalykai, o humanitarinėse klasėse – sustiprintas kalbų, literatūros ir istorijos mokymas.

1940 m. dalis „Aušros“ gimnazijos mergaičių perkeliama į Kauno 1-ąją vidurinę mokyklą, o į jų vietą atkeliami berniukai. Buvusi gimnazija pavadinama Kauno 2-ąja vidurine mokykla. 1941 m. prasidėjus karui lietuviškos mokyklos tampa gimnazijomis. Kauno 2-oji vidurinė mokykla vadinama 2-ąja mergaičių gimnazija. 1949 m. rugsėjo 1 d. Kauno 2-oji mergaičių gimnazija tampa 2-ąja vidurine mergaičių mokykla, o nuo 1954 m. ji vėl mišri.

1989 m. kovo 22 d. mokyklai suteiktas Maironio vardas. 1989 m. spalio 28 d. pradeda veiklą Lietuvos maironiečių draugija. Maironio universitetinė gimnazija – vienas draugijos koordinacinių centrų, Kauno apskrities draugijos centras. 1993 m. Kultūros ir švietimo ministerija patvirtino mokyklai humanitarinį profilį, nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. sustiprintai pradedama mokyti gimtosios kalbos. 1996 m. gegužės 30 d. mokyklai suteiktas humanitarinės gimnazijos klasių statusas, 1996 m. rugsėjo 1 d. pradėtas įgyvendinti antrasis – realinis ekonominės pakraipos profilis. Nuo 1998 m. rugsėjo 1 d. sustiprintai pradedama mokyti anglų kalbos. 2000 m. gegužės 25 d. Švietimo ir mokslo ministerijos kolegija suteikė mokyklai dviejų profilių – humanitarinio ir realinio – gimnazijos statusą. 2008 metais gimnazija minėjo 145 metų jubiliejų. 2010 m. sausio 27 d. Kauno Maironio gimnazija pasirašė susitarimą su Kauno aukštosiomis mokyklomis – Kauno medicinos universitetu, Lietuvos veterinarijos akademija, Kauno technologijos universitetu, Lietuvos kūno kultūros akademija, Lietuvos žemės ūkio universitetu ir Vytauto Didžiojo universitetu – dėl aukštojo mokslo istorijos ir tradicijų puoselėjimo, sklaidos visuomenei, aukštojo mokslo vertės suvokimo ugdymo jaunimui, aukštųjų mokyklų bei gimnazijos bendradarbiavimo profesinio informavimo ir konsultavimo srityje, bendrų projektų ir renginių inicijavimo. Susitarimo dėka nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. gimnazijoje besimokantiems mokiniams sudaryta galimybė pasirinkti ugdymo(si) turinį pagal savo gebėjimus, polinkius, būsimą studijų sritį, kryptį bei profesiją. Mokiniai galės pasirinkti ugdymo(si) sritį, atitinkančią būsimų studijų sritį: humanitarinių mokslų, menų, socialinių mokslų, fizinių mokslų, biomedicinos mokslų, technologijos mokslų. Organizuojami bendri gimnazijos ir aukštųjų mokyklų renginiai, įvairi projektinė, pažintinė, draugijų veikla, kt. veikla. Gimnazijoje sudaryta galimybė mokytis anglų, vokiečių, rusų, prancūzų, ispanų, lotynų kalbų. Mokiniai savęs pažinimo, profesijos ir studijų pasirinkimo klausimais konsultuojami gimnazijoje veikiančiame Profesinio konsultavimo koordinaciniame centre. 2010 m. liepos 9 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Kauno Maironio gimnazija pakeitė pavadinimą ir nuo šiol vadinasi Kauno Maironio universitetine gimnazija. Taip pat nuo 2010 metų gimnazija yra keturmetė.

Direktoriai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Bazilikas Colneris, 1.9.1889-9.3.1900[1]
  • Jonas Šova, 1915–1916 m.m.;
  • Pranas Dovydaitis, 1916–1922 m.m.;
  • Kazimieras Jokantas, 1927–1939 m.m.;
  • Marija Skardžiuvienė, 1939–1940 m.m.;
  • Ona Kmitaitė-Juodelienė, 1940 m.m.;
  • Alina Skrupskelienė, 1941–1944 m.m.;
  • Juzė Kudirkaitė, 1944–1960 m.m.;
  • Liudmila Steponaitienė, 1960–1963 m.m.;
  • Vytautas Želvys, 1963–1966 m.m.;
  • Kristina Reikienė, 1966–1985 m.m.;
  • Adelė Aldona Sekonaitė, 1985–2005 m.m.;
  • Daiva Garnienė, nuo 2005 m.

Žymūs mokytojai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Tomas Ferdinandas Žilinskas, lietuvių kalbos mokytojas;
  • Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas;
  • Abraomas Mapu
  • Paulina Spudienė, istorijos mokytoja;
  • Paulius Tamuliūnas, choro vadovas;
  • Vladas Sipaitis, dramos būrelio vadovas;
  • Kostas Jonkus, fizikos mokytojas;
  • Stepas Butautas, krepšinio komandos treneris;
  • Vaclovas Rajackas, šaudymo treneris;
  • Vytautas Klova, muzikos mokytojas;
  • Teresė Griciūtė, matematikos mokytoja;
  • Ona Dabrilaitė, lietuvių kalbos mokytoja;
  • Raimundas Adamonis, istorijos mokytojas;
  • Judita Sakalienė, lietuvių kalbos mokytoja-ekspertė;
  • Elena Petronienė, direktoriaus pavaduotoja, anglų kalbos mokytoja-metodininkė;
  • Kristina Porcikaitė, direktoriaus pavaduotoja, matematikos mokytoja-metodininkė;
  • Loreta Kekienė, ekonomikos, matematikos mokytoja;
  • Rita Urbanavičienė, biologijos mokytoja-ekspertė;
  • Zita Ganusauskienė, chemijos mokytoja-ekspertė;
  • Irena Andrikaitienė, matematikos mokytoja-metodininkė;
  • Vik.kun. Nerijus Vyšniauskas, lotynų, italų kalbų mokytojas;
  • Dr. Inga Stepukonienė, latvių ir lietuvių kalbų mokytoja.

Žymūs mokiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kauno gubernijos vyrų gimnazijoje:

1873–1914 m.:

1927–1940 m.:

Vėliau mokėsi:

Himnas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Užtrauksim naują giesmę, broliai,
Kurią jaunimas tesupras!
Ne taip giedosim kaip lig šiolei
Kitas mąstysime dūmas.
Drąsiai, aukštai
Pakils balsai
Išauš kita gadynė!
Užgims darbai,
Prašvis laikai,
Pakils jauna tėvynė!
Aušra naujos gadynės teka
Nušvis ir saulės spinduliai;
Juk nujautimas širdžiai šneka
Taip aiškiai, linksmai ir saldžiai.
Drąsiai, aukštai…
Į darbą, broliai, vyrs į vyrą,
Šarvuoti mokslu atkakliu!
Paimsme arklą, knygą, lyrą
Ir eisim Lietuvos keliu!

Žodžiai Maironio, muzika Juozo Naujalio.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ž • A • R
Kauno mokyklos
Gimnazijos
Specializuotos mokyklos
Pagrindinės mokyklos
Progimnazijos
Pradinės mokyklos
  1. ↑ Пятидесятилетие Петроградского историко-филологического института, 1867—1917. С. 124 Šablonas:Ref-ru
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kauno_Maironio_universitetinė_gimnazija&oldid=7182024"