Kulmo žemė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Lenkijos istorinis regionas: Ziemia chełmińska

Šalis	Kujavijos Pamario vaivadija
Tautos	lenkai
Miestai	Kulmas, Torunė

Žemėlapyje pažymėta melsvai (Z. chełmińska)

Kulmo žemė (prūs. Kulms, vok. Kulmerland, lenk. ziemia chełmińska) – nedidelis istorinis regionas dabartinėje vidurio Lenkijoje, tarp Vyslos ir Druvinčios upių.

Apima šiaurės rytinę Kujavijos Pamario vaivadijos dalį (7 apskritis ir 2 miestus). Sostinė – Kulmas. Kiti svarbūs regiono miestai: Torūnė, Grudziondzas, Chelmža. Kulmo žemę supa šie istoriniai regionai: Pomerelija (šiaurės vakaruose), Prūsija (šiaurės vakaruose), Kujavija (vakaruose), Mazovija (rytuose) ir Dobrynės žemė (pietuose). Kai kuriais atvejais Kulmas gali būti priskiriamas vienam iš aplinkinių regionų.

Istorija

Dėl sudėtingos strateginės padėties Kulmo žemei būdinga labai permaininga istorija, artimai susijusi tiek su Prūsijos, tiek su Pomerelijos ir Mozūrijos raida. Kulmo žemė rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1065 m. kai Lenkijos karalius Boleslovas II Drąsusis garantavo mokesčių privilegiją abatijai greta Mogilno. Dokumentuose Kulmas išvardintas greta kitų Mazovijos miestų. Žemė buvo apgyvendinta lechitų genčių. Čia persikėlė pas prūsus prieglobsčio ieškoję mozūrai. Vėliau juos nukariavo vakarų polianai. Kulmo žemė apkrikštyta XI a.

Po Boleslovo III Kreivaburnio mirties 1137 m. teritorija tapo Lenkijai pavaldžios Mazovijos kunigaikštystės dalimi. Tačiau prūsai ir pamarėnai ten nuolat rengė karinius žygius į regioną. 1216 m. prūsai nuniokojo Kulmo miestą ir kurį laiką užvaldė žemę, todėl ji kartais laikoma viena iš 11 prūsų žemių. 1220 m. Mazovijos kunigaikštis Konradas su kitais lenkų kunigaikščiais surengė žygį atkariauti Kulmą. Žemė tapo lenkų ir prūsų mūšių laukas, daugelis gyventojų kraštą paliko.

Kadangi Mazoviją taip pat siaubė prūsai, Konradas 1230 m. Kulmo žemę atidavė Teutonų ordinui. Čia pradėjo keltis vokiečių kolonistai. Kulmas tapo pirmuoju teutonų valstybės centru ir placdarmu kovoms prieš prūsus. Regione vyko sparti germanizacija, dygo pilys, vietos gyventojus lenkus ir prūsus pakeitė vokiečių kolonistai.

Po Trylikos metų karo 1466 m. Kulmo žemė perėjo Lenkijos karūnai kaip Karališkosios Prūsijos dalis, sudaryta Kulmo vaivadija.

1772 m. pirmojo ATR padalijimo metu teritorija priskirta Prūsijos karalystei. Trumpam (1807–1815 m.) ji atiduota Varšuvos kunigaikštystei, o vėliau vėl grįžo Prūsijai: iš pradžių kaip Didžiosios Poznanės kunigaikštystės, o nuo 1817 – kaip Vakarų Prūsijos dalis. 1920 m. žemė vėl perėjo Lenkijai, ir pradėta krašto polonizacija. Per karą (1939-45 m.) ji priklausė Trečiajam Reichui, o nuo tada vėl valdomas Lenkijos.