Metaetika

Metaetika – metafilosofijos ir etikos atšaka, nagrinėjanti dorovinio vertinimo prigimtį ir taikymo sritį. Kartu su normatyvine etika (klausimai, kaip žmogus turėtų elgtis) ir taikomąja etika (praktiniai klausimai, kaip teisingai elgtis konkrečiose, dažniausiai ginčytinose situacijose) sudaro pagrindines filosofų nagrinėjamas etikos atšakas. Normatyvinė etika sprendžia tokius klausimus, kaip „kaip turėčiau elgtis?“, vertindama konkrečias veiklos praktikas ir principus, o metaetika sprendžia tokius klausimus, kaip „kas yra gėris?“ ir „kaip atskirti gera nuo bloga?“, siekdama suprasti normatyvinių teorijų pagrindines prielaidas.

Kai kurie teoretikai teigia, kad metafizinis moralės apibrėžimas yra būtinas norint tinkamai įvertinti aktualias moralės teorijas ir priimti praktinius moralinius sprendimus, kiti remiasi priešingomis prielaidomis teigdami, kad moralinių sprendimų apie tinkamus veiksmus tyrimas gali padėti mums rasti teisingą moralės prigimties apibūdinimą.

Ričardas Garneris ir Bernardas Rosenas skiria tris metaetinių problemų rūšis ir atitinkamai kelia tris klausimus.

1. Moralinis semantinis klausimas – moralės terminų ar vertinimų reikšmė.
   • Tokių žodžių, kaip „geras“, „blogas“, „teisingas“ ir „neteisingas“ reikšmės (vertybių teorija).
2. Moralinis ontologinis klausimas – moralinių sprendimų prigimtis.
   • Keliami klausimai, ar moraliniai sprendimai yra absoliutūs, ar santykiniai, vienos ar daugelio rūšių ir pan.
3. Moralinis epistemologinis – moralinių sprendimų pagrindimas ir pateisinimas.
   • Kelia tokius klausimus, kaip galime sužinoti, ar kažkas yra teisinga, ar neteisinga, jei apskritai tai įmanoma nuspręsti.

Metaetika pagal dorovinių vertinimų prigimties aiškinimą skiriama į du tipus:

1. Kognityvistinė metaetika (doroviniai vertinimai – teiginiai, kurie yra arba teisingi, arba klaidingi)
   • Natūralistinis kognityvizmas (vertinimo prediktai laikomi apibrėžiamais deskriptyviniais terminais)
     • Psichologinis (x yra savaime geras reiškia x yra malonus)
     • Sociologinis (x yra savaime geras reiškia x pritaria dauguma visuomenės narių)
     • Teologinis (x yra privalomas reiškia daryti x liepia Dievas)
     • Kiti
   • Antinatūralistinis (vertinimo prediktai laikomi neapibrėžiamais terminais; teigia, kad be fizinių savybių, pasaulio objektai turi ypatingas vertybines savybes, kurios suvokiamos ypatinga vertybine patirtimi)
2. Antikognityvistinė metaetika (neigia, kad dorovinius vertinimus galima vienareikšmiškai vadinti teisingais ar klaidingais)
   • Emotyvizmas
   • Preskriptyvizmas

Nuo XX a. antrosios pusės metaetikoje vyrauja kognityvistinės tendencijos, siekiant nagrinėti konkrečias dorovės problemas. Tai vadinamasis naujasis natūralizmas, kurio garsiausi atstovai – G. Anskomb, F. Fut, R. Hankokas, M. G. Zingeris, G. Varnokas ir kiti. Šios krypties atstovų teigimu, etikos objektas yra ne tik kategorijos, bet ir žmonių poveikis pasauliui, tarpusavio santykiai, požiūris į savo padėtį ir gyvenimą, faktiniams teiginiams lemiant vertybinius teiginius.