Nerva
| Nerva | |
|---|---|
| |
| Nervos biustas, Palazzo Massimo alle Terme, Roma. | |
| Nervų dinastija | |
| Gimė | 30 m. lapkričio 8 d. |
| Mirė | 98 m. sausio 27 d. (67 metai) |
 | |
| Valdė | 96 m. - 98 m. (~2 metai) |
| Pirmtakas | Domicianas |
| Įpėdinis | Trajanas |
 Vikiteka |
Nerva |
Markas Kokcėjus Nerva (lot. Marcus Cocceius Nerva; 30 m. lapkričio 8 d.[1] arba 35 m. – 98 m. sausio 27 d.) – Romos imperatorius 96–98 m. Jis buvo pirmasis imperatorius, išsirinkęs įpėdinį pagal sugebėjimus ir potencialą, o ne giminystės ryšius. Tai lėmė imperatorių virtinę, vadinamą „penkiais gerais imperatoriais“.
Ankstyvasis gyvenimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Markas Kokcėjus Nerva buvo labiau vienas iš Italijos kilmingųjų, o ne Romos elito narys. Tuo jis panašus į Vespasianą, Flavijų dinastijos įkūrėją. Nerva gimė Narnuose, Umbrija, 50 mylių nuo Romos 35 m. lapkričio 8 d.
Jo šeimos nariai užėmė aukštus postus, o prosenelis buvo konsulu 36 m. pr. m. e. ir buvo imperatoriaus palydoje tuo metu, kai gimė Nerva. Jis buvo susijęs su Julijaus-Klaudijaus dinastija, nes jo dėdė Oktavijus Lenas vedė Rubeliją Basą, kurios prosenelis buvo Tiberijus.
Nerva buvo pirmasis iš penkių gerų imperatorių ir paskutinis imperatorius, kurio šeima ir gimimo vieta buvo Italijoje. Jis nesiekė įprastos administracinės karjeros, nors buvo konsulu su Vespasianu 71 m. ir Domicijanu 90 m.
Imperatorius
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Po sėkmingo pasikėsinimo į Domicianą 96 m., užbaigusio jo valdymo terorą, Nerva tapo imperatoriumi 96 m. rugsėjo 18 d. Fasti Ostienses rašoma „keturiolika dienų iki spalio pradžios: Domicianas nužudomas. Tą pačią dieną Nerva paskelbiamas imperatoriumi.“ Pagal Kasijų Dio į jį kreipėsi sąmokslininkai, nužudę Domicianą, nes jis buvo senas (61 m.) ir bevaikis, t. y., saugi rankų pora. Tai lėmė ir tai, kad jo gyvenimas buvo pavojuje dėl Domiciano.
Po tapimo imperatoriumi jis pakeitė imperijos politiką: paleido kalintus už maištą, uždraudė būsimus persekiojimus už maištą, suteikė amnestiją daugumai ištremtų Domiciano, sugrąžino konfiskuotą turtą ir įvedė senatą į savo valdymą. Jis tikriausiai tai darė, kad išliktų santykinai populiarus (ir todėl gyvas), bet tai ne visiškai jam padėjo. Parama Domicianui armijoje liko stipri ir 97 m. lapkritį pretorionų gvardija užėmė imperatoriaus rūmus ant Palatino kalvos ir paėmė Nervą įkaitu. Jis buvo priverstas patenkinti jų reikalavimus, sutiko perduoti atsakingus už Domiciano mirtį ir netgi pasakė kalbą, kurioj dėkojo maištaujantiems pretorionams. Petronijus ir Partenijus, pretorionų kaltinami dėl Domiciano nužudymo, buvo užmušti. Nerva nenukentėjo, bet jo autoritetas buvo sugriautas. Jis neturėjo savo vaikų, bet surado sprendimą: įvaikinti ką nors, kas turi armijos ir žmonių paramą. Jis pasirinko Trajaną, armijų vadą germanų pasienyje, kad sutvirtintų savo paties valdžią. Kasperijus Elianas, pretorionų prefektas, atsakingas už maištą prieš Nervą, valdant Trajanui buvo nuteistas mirties bausme.
Epitome de Caesaribus praneša, kad Nerva pradėjo karščiuoti ir greit mirė. Šv. Jeronimas mano, kad jis mirė Salustijaus soduose Romoje. Greitai jis buvo Senato sudievintas, o jo pelenai padėti į Augusto mauzoliejų. Jo laidojimo dieną buvo saulės užtemimas.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Romos imperatorius
| ||
| Anksčiau valdė: Domicianas |
Nerva (96–98) Nervų dinastija |
Vėliau valdė: Trajanas |
| Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis | ||
