Pensijų fondas
Pensijų fondai – investiciniai fondai, užtikrinantys finansinių lėšų kaupimą senatvės pensijai įsigyti. Tokio pobūdžio fondai gali būti privatūs ir valstybiniai. Pensijų fondai yra reikšmingi biržoje listinguojamų bendrovių ir privačių įmonių akcininkai. Šie fondai taip pat daro svarią įtaką akcijų rinkoms.
Pensijų fondai, kaupdami ir nedidelius įnašus, sutelkia dideles lėšas, kurios tampa vis svarbesniu investicinio kapitalo šaltiniu. Pensijų fondų reikalingumas yra svarbus ne tik socialine prasme, bet šalies ekonomine – pensijų sistema kuriama, kad stiprintų šalies finansų rinką, todėl pensijų fondams itin svarbu gerai pasirinkti atitinkamą investavimo strategiją.
2008 m. Investicinis bankas „Morgan Stanley“ pranešė, kad visi pasaulyje esantys pensijų fondai valdo daugiau kaip $20 trilijonų JAV dolerių turto. Be to, paaiškėjo, kad pensijų fondai valdo daugiau turto už valstybinius, investicinius, apribotos rizikos bei privataus kapitalo fondus.[1]
Investavimo strategija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokslinėje bei kitų publikacijų literatūroje nustatyta, kad pensijų fondai pagal investavimo strategijas skirstomi į keturias didėjančio rizikingumo grupes:[2]
- Konservatyvaus investavimo (investuojantys tik į Vyriausybės vertybinius popierius) – tai fondai, kurių turtas investuojamas tik į šalies centrinio banko ar Europos centrinio banko išleistus vertybinius popierius;
- Mažos akcijų dalies (apie 2/3 lėšų investuojančius į Vyriausybės vertybinius popierius) – tai mažai rizikingi fondai, kuriuose investicijos į akcijas siekia iki 20-30 proc. turto ir labiausiai tinka investuotojams, kurie nori didesnio pajamingumo, tačiau jautrumas rizikai pakankamai didelis;
- Vidutinės akcijų dalies (investicijos į akcijas siekia 30 – 70 proc.) – tai vidutinio rizikingumo fondai, labiausiai tinkantys investuotojams, kurie domisi ir išmano kapitalo rinką bei suvokia rizikos laipsnį;
- Akcijų (investuojančius tik į įmonių vertybinius popierius) – tai labai rizikingi fondai, kuriuose investicijos į akcijas siekia nuo 70 iki 100 proc., todėl jį renkasi investuotojai, kurie nori didžiausio pajamingumo ir yra mažai jautrūs rizikai dėl stiprios finansinės padėties ar kitų asmeninių priežasčių.
Stambiausi fondai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pensijų fondai, valdantys daugiau kaip $150 mlrd. JAV dolerių vertės turtą, pagal 2006 m. duomenis:[3]
| Šalis | Fondas | Turtas ($ mlrd.) |
|---|---|---|
 Japonija |
Government Pension Investment | $935,569 |
 Norvegija |
Government Pension | $285,625 |
 Nyderlandai |
ABP | $273,904 |
 JAV |
California Public Employees | $218,214 |
 Pietų Korėja |
National Pension | $203,232 |
| JAV |
Federal Retirement Thrift | $188,086 |
 PAR |
GEPF | $177,559 |
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2007 m. pradžioje Lietuvoje veikė 9 pensijų kaupimo bendrovės, iš jų 3 gyvybės draudimo įmonės, 6 pensijų fondų valdymo įmonės. Pensijų kaupimo bendrovės Lietuvoje valdo 36 privačius pensijų fondus, iš jų 30 valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondai, t. y. antros pakopos, bei 6 papildomų savanoriškų pensijų kaupimo fondai, t. y. trečios pakopos.[2]