Suvestinis Europos aktas
Suvestinis Europos aktas (angl. Single European Act) – Europos Bendrijų valstybių narių sutartis, pasirašyta 1986 m. vasario 17 d. Liuksemburge.[1] Akte iškeltas tikslas sukurti bendrą rinką iki 1993 m. sausio 1 d. ir sukurti Europos politinio bendradarbiavimo sistemą (BUSP pradininkę).
Suvestiniu aktu šis dokumentas pavadintas todėl, kad iš pradžių tarpvyriausybinė konferencija rengė du dokumentus: Europos Bendrijų steigimo (Paryžiaus ir Romos) sutarčių pataisas ir EB valstybių bendradarbiavimo užsienio politikos srityje nuostatus. Komisijos siūlymu buvo nuspręsta abu dokumentus sujungti į vientisą tekstą.
Priešistorė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]SEA poreikis atsirado kylant nepasitenkinimui tarp Europos Bendrijų narių dėl nepakankamai laisvos prekybos tarp šių šalių. Verslo ir politikos lyderiai norėjo suderinti įstatymus tarp šalių ir išspręsti politinius skirtumus.
Sutartimi buvo siekiama sukurti bendrą rinką iki 1993 metų, todėl įstatymų leidimo procesas pakoreguotas taip, kad skatintų didesnį bendradarbiavimą tarp institucijų. Tokiu būdu Europos Parlamentas pirmą kartą įgavo „svorį“ įstatymų leidyboje, o ES Taryboje įvestas dar platesnis daugumos balsavimas. Pagal šią procedūrą, ES Taryba galėjo ne tik kvalifikuota dauguma priimti teisės akto pasiūlymą, veikdama su Parlamento parama ir pagal Komisijos siūlymą, bet ir panaikinti pasiūlyto teisės akto atmetimą Parlamente vienbalsiai jį priimdama.
Reikšmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suvestinis Europos aktas buvo pirmą kartą atliktos nuoseklios Europos Bendrijų steigimo sutarčių peržiūros rezultatas. Akte iškeltas tikslas sukurti bendrą rinką iki 1993 m. sausio 1 d. ir sukurti Europos politinio bendradarbiavimo sistemą (BUSP pradininkę).
Pagrindiniai pakeitimai: siekiant sėkmingai sukurti Bendrą rinką iki 1993 m., sprendimai Taryboje pradėti dažniau priimti kvalifikuota balsų dauguma (taip vienai valstybei tapo sunkiau vetuoti siūlomą teisės aktą), sukurtos bendradarbiavimo ir pritarimo procedūros, kuriomis Parlamentui suteikiama daugiau įtakos.
| Pasirašyta Įsigaliojo Dokumentas |
1948 1948 Briuselio sutartis |
1951 1952 Paryžiaus sutartis |
1954 1955 Pakeista Briuselio sutartis |
1957 1958 Romos sutartys |
1965 1967 Sujungimo sutartis – Briuselio sutartis |
1975 N/A Europos Vadovų Tarybos išvados |
1985 1985 Šengeno sutartis |
1986 1987 Suvestinis Europos aktas |
1992 1993 Mastrichto sutartis |
1997 1999 Amsterdamo sutartis |
2001 2003 Nicos sutartis |
2007 2009 Lisabonos sutartis | ||||||||
| Europos Sąjungos ramsčiai | ||||||||||||||||||||
| Europos Bendrijos | ||||||||||||||||||||
| Europos atominės energetikos bendrija (EURATOM) | ||||||||||||||||||||
| Europos anglių ir plieno bendrija | Sutartis baigė galioti 2002 m. | Europos Sąjunga (ES) | ||||||||||||||||||
| Europos ekonominė bendrija | ||||||||||||||||||||
| Šengeno taisyklės | Europos Bendrija (EB) | |||||||||||||||||||
| TREVI | Bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse | |||||||||||||||||||
| Policijos ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose | ||||||||||||||||||||
| Europos politinis bendradarbiavimas | Bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP) | |||||||||||||||||||
| Nekonsoliduoti organai | Vakarų Europos Sąjunga (VES) | |||||||||||||||||||
| Sutartis nutraukta 2011 m. | ||||||||||||||||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Suvestinis Europos aktas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 760 psl.