Užutrakio dvaras

54°39′34″š. pl. 24°56′36″r. ilg. / 54.6594°š. pl. 24.9433°r. ilg. / 54.6594; 24.9433

Užutrakio dvaras
Užutrakio dvaro rūmai
Vieta	Užutrakis
Įkurtas	1895 m.
Rūmų stilius	Neoklasicizmas
Bajorų giminės	Juozapas Tiškevičius

Užutrakio dvaras – dvaras, stovintis prie Galvės ežero, Užutrakyje (Trakai). Kraštovaizdžio architektūros draustinis (nuo 1993 m.).

Istorija

Užutrakio dvaras apėmė virš 600 ha teritoriją, iš jų 80 ha plotą apėmė sodyba, kurią sudarė ūkinė ir reprezentacinė dalys. Abi dalis atribojo sudėtinga tvenkinių ir želdynų sistema. Ūkinėje dalyje Juozapas Tiškevičiaus (vyresnysis) 1895-1897 m. pastatė medinius ir raudonų plytų mūro architektūros pastatus - karvidę, vežiminę, svirną, spirito gamyklą su sandėliu, kalvę ir kt. Šioje sodybos dalyje taip pat buvo Užutrakio alkakalnis, ant kurio nuo XVIII a. stovėjo unitų cerkvė, kurią Tiškevičiai pavertė dvaro koplyčia. Ūkinę dalį Juozapas Tiškevičius suformavo iš XIX a. gale įsigyto Užutrakio palivarko, o naujosios savo rezidencijos reprezentacinę dalį įrengė pusiasalio, vadinto Algirdo Sala tarp Galvės ir Skaisčio (Žydiškių) ežerų, gilumoje ant performuoto ir dalinai supilto Galvės ežero kranto.

Užutrakio rūmus 1898–1901 m. pastatydino grafo Juozapo Tiškevičiaus jauniausias sūnus Juozapas Tiškevičius (Józef Tyszkiewicz, 1868-1917), kuris po tėvo mirties 1897 m. paveldėjo Užutrakio dvaro sodybą. Jis buvo pirmasis Užutrakio ordinatorius. Tai pagal lenkų architekto Juzefo Huso projektą statyti istoristiniai, turintys neorenesanso ir neoklasicizmo bruožų rūmai. Interjerai buvo dekoruoti ankstyvuoju prancūzų klasicizmo - Liudviko XVI stiliumi. Rūmus supo didelis parkas, kuris buvo buvo sumanytas kaip vandens parkas, kuriame įrengta sudėtinga, daugiau nei 20 dekoratyvių tarpusavyje ir su Galvės bei Skaisčio (Žydiškių) ežerais sujungtų tvenkinių sistema. Parką suprojektavo Eduardas Andrė. XIX a. pabaigos peizažinis Užutrakio parkas buvo įkurtas sename pušų, eglių ir ąžuolų miške.

Šalia rūmų buvo įrengti puošnūs, reguliaraus plano prancūziški parteriai, dekoruoti marmurinėmis Dianos, Floros (abi skulptūros atkurtos 2008 m., skulptoriai Nerijus Kavaliauskas ir Rūta Glinskytė - Kavaliauskienė) ir Ariadnės (visos skulptūros XVII a. pab. - XVIII a. pr. prancūzų skulptoriaus Antuano Koisevokso skulptūrų kopijos) bei Bakcho skulptūromis, metų laikų personifikacijų biustais (rudens personifikacijos biustas atkurtas 2007-01-26, skulptorius Nerijus Kavaliauskas) ir urnomis, geometriniais gėlynais. Angliškojoje - peizažinio parko dalyje tyvuliavo dekoratyvieji tvenkiniai, parko kalvos buvo dekoruotos dirbtinėmis uolomis, siauriausioje parko dalyje sumūryta grota. Pusiasalio gale, priešais Galvės ir Skaisčio (Žydiškių) ežerų santaką, ant aukščiausios kalvos, vadintos Giliąja, įrengta apžvalgos aikštelė, o jos papėdėje - Mergelės Marijos su kūdikiu skulptūra (atkurta 2007-11-10, skulptorė Rūta Glinskytė - Kavaliauskienė). Šiuo metu Užutrakio parke auga daug vietinių ir introdukuotų medžių ir krūmų rūšių. Užutrakio ordinacija paveldėjo Juozapo Tiškevičiaus vyriausiasis sūnus Andrius Tiškevičius (Andrzej Tyszkiewicz, 1899-1977), kuris iki 1940 m. buvo antruoju ir paskutiniu Užutrakio ordinatoriumi.

1940 m. užėjus sovietams, dvaras nacionalizuotas, po to jį valdė vokiečių okupacinė valdžia. Po karo čia veikė KGB aukštųjų pareigūnų sanatorija, vėliau – pionierių stovykla ir poilsio namai, turizmo bazė.^[1] Tuo metu dvaro sodyba ypač nukentėjo.

Nuo 2005 m. dvare kiekvienais metais liepos ir rugpjūčio mėnesiais vyksta tarptautinis muzikos festivalis „Užutrakio vakarai“^[2]