UEFA

**Union of European Football Associations**

Įkurta	1954 m. birželio 15 d.
Tipas	Futbolo organizacija
Būstinė	Nionas, Šveicarija
Narių skaičius	55-ios nacionalinės asociacijos
Oficialios kalbos	anglų, prancūzų, vokiečių
Prezidentas	Aleksander Čeferin
Oficiali svetainė	www.uefa.com

Europos futbolo asociacijų sąjunga, sutrumpintai vadinama UEFA (pranc. Union des associations européennes de football,^[1] angl. Union of European Football Associations, vok. Union der europäischen Fußballverbände) – tai Europos futbolą (įskaitant ir uždarų patalpų, ir paplūdimio futbolą) kontroliuojanti, prižiūrinti, organizuojanti Europos čempionatus ir klubinius turnyrus organizacija.^[2] UEFA būstinė yra Nione (Šveicarija), šalia jos yra Kolovrė stadionas.

UEFA asociaciją sudaro 55 Europos šalių nacionalinės federacijos, įskaitant ir Turkijos, Kazachijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Armėnijos ir Rusijos federacijos. Izraelio ir Kipro federacijos taip pat yra UEFA narės, nors yra Azijos teritorijoje. (Izraelis ir Kazachija anksčiau priklausė AFC). Nesuverenios šalys, tokios kaip Farerai, Anglija, Škotija, Velsas ir Šiaurės Airija priklauso Europos futbolo federacijų asociacijai, bet Monako Kunigaikštystė, kuri yra viena mažiausių valstybių pasaulyje, nepriklauso nei UEFA, nei FIFA. Naujausias UEFA narys – Kosovas – buvo priimtas 2016 m.

Iš visų šešių konfederacijų, UEFA yra turtingiausia ir įtakingiausia FIFA narė. Beveik visi geriausi pasaulio žaidėjai žaidžia Europos šalių lygose, kadangi jose žymiai didesni atlyginimai, ypač Anglijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje. 2006 m. pasaulio čempionate dalyvavo 14 Europos šalių rinktinių (iš 32) – daugiau, nei iš bet kurio kito žemyno.

Istorija

UEFA buvo įkurta 1954 m. birželio 15 d. Bazelyje, Šveicarijoje, prancūzų, italų ir belgų futbolo federacijų iniciatyva. Iki 1959 m. būstinė buvo Paryžiuje, vėliau perkelta į Berną. Henri Delaunay buvo pirmasis generalinis sekretorius, tuo tarpu Ebbe Schwartz – prezidentas. Nuo 1995 m. pagrindinė administracija yra Nione (Šveicarija).

UEFA nacionalinė rinktinės laimėjo dešimt FIFA Pasaulio taurių (4 Italija, 4 Vokietija, Anglija, Prancūzija ir Ispanija po kartą). UEFA klubai laimėjo dvidešimt vieną Tarpžemyninę taurę ir keturias FIFA Pasaulio futbolo klubų taures.

Dabartinis UEFA prezidentas yra slovėnas Aleksander Čeferin.

Nariai

1: Buvęs AFC narys (AFC 1954–1974; įstojo į UEFA 1994 m.)
2: Buvęs AFC narys (AFC 1998–2002; įstojo į UEFA 2002)
Gibraltaras buvo laikinas UEFA narys nuo 2006 m. gruodžio 8 d. iki 2007 m. sausio 26 d. Gibraltaro futbolo asociacijos paraiška pilnateisių narių buvo atmesta.

Organizuojami turnyrai

Rinktinės komandos

Pagrindinis UEFA organizuojamas turnyras yra Europos futbolo čempionatas, pradėtas rengti nuo 1958 m., taip pat rengiami Europos jaunimo čempionatai, moterų čempionatai, salės futbolo čempionatas, paplūdimio futbolo čempionatas.

Klubinės komandos

UEFA rengia Europos klubų varžybas, į kurias įvairių šalių klubai patenka pagal UEFA skaičiuojamus šalių koeficientus. Europos lygų formatai bei kvalifikacinių varžybų tvarka peržiūrima kas 3 metus.

Prestižiškiausias klubinis Europos turnyras yra UEFA Čempionų lyga, rengiamas nuo 1991m, jame kovoja stipriausi Europos klubai. Iki tol, nuo 1955 m. turnyras vadinosi Čempionų taure. Antras pagal stiprumą Europos turnyras yra UEFA Europos lyga. Europos lygos pirmtakais yra Mugių taurė, kuri buvo rengiama nuo 1955 m. iki 1971 m., bei UEFA Taurių laimėtojų taurės turnyras, rengiamas nuo 1960 m. iki 1999 m. Europos mastu taip pat buvo organizuojama Intertoto taurė. UEFA šį turnyrą prižiūrėjo nuo 1995 m. iki 2005 m. Intertoto taurės varžybose dalyvavo silpnesnės komandos, vėliau Intertoto taurė tapo atrankos varžybomis į UEFA taurių taurės turnyrą. Nuo 2021 m. Europos lyga buvo smarkiai sumažinta, pagrindinis veiksmas sutelktas į grupių etapą. Silpnesnių pagal UEFA koeficientus šalių klubai dalyvauja naujai sukurtoje UEFA Europos konferencijų lygoje. Čempionų bei Europos lygos nugalėtojai kovoja dėl UEFA supertaurės, šios rungtynės rengiamos nuo 1973 m.

Europa pasaulio futbolo čempionate

UEFA zonos komandos, dalyvavusios pasaulio futbolo čempionatuose:

Vokietija (20)*: 1934, 1938, 1950, 1954, 1958, 1962, 1966, 1970, 1974, 1978, 1982, 1986, 1990, 1994, 1998, 2002, 2006, 2010, 2014, 2018, 2022
Italija (18): 1934, 1938, 1950, 1954, 1958, 1962, 1966, 1970, 1974, 1978, 1982, 1986, 1990, 1994, 1998, 2002, 2006, 2010, 2014
Anglija (16): 1950, 1954, 1958, 1962, 1966, 1970, 1982, 1986, 1990, 1998, 2002, 2006, 2010, 2014, 2018, 2022
Prancūzija (16): 1930, 1934, 1938, 1954, 1958, 1966, 1978, 1982, 1986, 1998, 2002, 2006, 2010, 2014, 2018, 2022
Ispanija (16): 1934, 1950, 1962, 1966, 1978, 1982, 1986, 1990, 1994, 1998, 2002, 2006, 2010, 2014, 2018, 2022
Belgija (14): 1930, 1934, 1938, 1954, 1970, 1982, 1986, 1990, 1994, 1998, 2002, 2014, 2018, 2022
Serbija (13)**: 1930, 1950, 1954, 1958, 1962, 1974, 1982, 1990, 1998, 2006, 2010, 2018, 2022
Švedija (12): 1934, 1938, 1950, 1958, 1970, 1974, 1978, 1990, 1994, 2002, 2006, 2018
Šveicarija (12): 1934, 1938, 1950, 1954, 1962, 1966, 1994, 2006, 2010, 2014, 2018, 2022
Nyderlandai (11): 1934, 1938, 1974, 1978, 1990, 1994, 1998, 2006, 2010, 2014, 2022
Čekija (9)***: 1934, 1938, 1954, 1958, 1962, 1970, 1982, 1990, 2006
Vengrija (9): 1934, 1938, 1954, 1958, 1962, 1966, 1878, 1982, 1986
Lenkija (9): 1938, 1974, 1978, 1982, 1986, 2002, 2006, 2018, 2022
Škotija (8): 1954, 1958, 1974, 1978, 1982, 1986, 1990, 1998
Portugalija (8): 1966, 1986, 2002, 2006, 2010, 2014, 2018, 2022
Sovietų Sąjunga (7): 1958, 1962, 1966, 1970, 1982, 1986, 1990
Austrija (7): 1934, 1954, 1958, 1978, 1982, 1990, 1998
Bulgarija (7): 1962, 1966, 1970, 1974, 1984, 1994, 1998
Rumunija (7): 1930, 1934, 1938, 1970, 1990, 1994, 1998
Kroatija (6): 1998, 2002, 2006, 2014, 2018, 2022
Danija (6): 1986, 1998, 2002, 2010, 2018, 2022
Rusija (4): 1994, 2002, 2014, 2018
Šiaurės Airija (3): 1958, 1982, 1986
Norvegija (3): 1938, 1994, 1998
Airija (3): 1990, 1994, 2002
Graikija (3): 1994, 2010, 2014
Slovėnija (2): 2002, 2010
Turkija (2): 1954, 2002
Velsas (2): 1958, 2022
Bosnija ir Hercegovina (1): 2014
Rytų Vokietija (1): 1974
Slovakija (1): 2010
Ukraina (1): 2006
Islandija (1): 2018